Jau net pamiršau, kiek metų norėjau vis pagrybauti „balsevičiukų” Kuršių Nerijoje. Nors šie grybai Lietuvoje dar randami ir aplink Klaipėdą, pradėję plisti ir Dzūkijoje, bet Kuršių Nerijos grybavimai man visada prisimena su didžiausiu malonumu.

„Balsevičiukų” pavadinimas, kilęs iš eigulio, kuris pirmas jų paragavo ir visiems paskelbė, kad tai geras valgomas grybas, pavardės. Mokslinis pavadinimas raudongalvis baravykūnas  (Aureoboletus projectellus). Plinta Lietuvoje jie jau ne vieną dešimtmetį. Manoma, kad atkeliavo pas mus iš Šiaurės Amerikos, o pats atsiradimas siejamas su jų atvežimu kartu su sodmenimis.

Ir štai šių metų rudenį, rugsėjo 18 dieną, ši mano svajonė išsipildė. Kelionės po Kuršių Neriją metu, antrą dieną, prie paukščių žiedavimo stotelės keletą valandų buvau visiškoje euforijoje – fotografavai ir rinkau šiuos nuostabaus grožio grybus. 

Prisirinkus reikia ir paragauti. Visus naujus grybus išbandau su virtomis bulvėmis.

Grybai išvalomi, nuplaunami, atvirinami dešimt minučių (jei reikia), tada ant sviesto keptuvėje kepinami su svogūnais. Kai šiek tiek apkepa, supilamos virtos bulvės ir viskas toliau troškinama. Jokių prieskonių, tik druska. 

„Balsevičiukų” skonis labai geras, tikri baravykai. Bet jie šiek tiek kietesni, yra ką pakramtyti. Ir nors valgomos tik kepurėlės (kotukai sumedėję), pusės krepšiuko sočiai pavalgyti pilnai užtenka trims vyrams.