Diena buvo suplanuota intensyviai, bet pirmoji jos puse žadėjo būti rami: pasivaikščiojimas Vidzgirio botaniniame draustinyje, rūtenių fotosesija… Bet pamažu viskas apsivertė. Pradžioje ėjome keliuku, jis baigėsi, prasidėjo takelis. Takelyje atsirado ne tik vingiai, bet ir pakilimai bei nusileidimai, šonuose skardžiai. O tada jau kaip kulminacija – statūs šlaitai ir gilūs grioviai. Skaitykite toliau
Temos Archyvai: Žygiai
Metų pradžia Ribiškėse
Nors praeitais metais, besilankydamas Ribiškių pažintiniame take, planavau jas aplankyti vegetacijos sezono metu, deja, trumpam buvau užklydęs tik žydint rūteniams. Per visą vasarą taip ir nesuradau laiko. O šiandien kažkaip netikėtai susiplanavom vėl prasieiti didžiuoju pažintiniu taku.
Deja, nieko naujo pamatyti nepavyko. Skirtumas tik tas, kad pernai, jau pavasario pradžioje, buvo viso labo kelių laipsnių šaltukas, pavertęs visus takelius čiuožyklomis. O šiandien spaudė 12 laipsnių šaltis, buvo šiek tiek sniego, ir takeliai nebuvo tokie slidūs. Tiesiog puikus pasivaikščiojimas nuostabiu pažintiniu taku.
Tarpušvenitis – Strielčiukų ir Rokantiškių piliakalnio žygtakiai
Didžiosios metų šventės visada yra didelis krūvis organizmui. Ir ne tik nuo maisto gausos, bet ir nuo jo įvairovės. Prisivalgę per keletą dienų įvairiausių patiekalų, dažniausiai apsunkstame. Ir dažnas pasiryžta antrąją Kalėdų dieną paskirti iškrovai. Tik nesinorėtų kažkokio didelio krūvio – tai būtų organizmui stresas į kitą pusę. Geriausiai veikia nedidelis pasivaikščiojimas gryname ore – judesys ir deguonis sutvarko viską.
Vilniečiams galiu pasiūlyti labai gerą programą – aplankyti du prie Naujosios Vilnios esančius žygtakius: Strielčiukų ir Rokantiškių piliakalnio. Čia labai gerai įrengta infrastruktūra. Prie pirmojo žygtakio yra nemaža automobilių stovėjimo aikštelė, prie antrojo – mažesnė, talpinanti 3-4 automobilius. Abiejuose yra informaciniai stendai, todėl labai smulkiai nepasakosiu, ką ten pamatysite. Juk informaciniai stendai, jie panašiai kaip ir gidai, padaro mūsų kelionę įdomesne. Beje, abu žygtakiai yra pažymėti Google žemėlapiuose, todėl rasti juos labai paprasta. Skaitykite toliau
Kelionė į Krokuvą
Kai rugpjūčio mėnesį draugai paskelbė apie savo parodos atidarymą rugsėjo 1 dieną Krokuvoje, labai panorau ją aplankyti. Peržiūrėjau daugybę variantų. Skrydis lėktuvu yra brangus, važiavimas automobiliu – ir brangus, ir varginantis. Turėjo būti kažkoks sprendimas. Ir jis atsirado – netikėtai socialiniuose tinkluose radau Makaliaus siūlomą kelionę savaitgaliui į Krokuvą autobusu. Trys dienas su papildomais lankytinais objektais. Ir kaina pasirodė labai net gi patraukli. Tad ilgai nesvarstydamas, ją įsigijau.
Šiek tiek keblu buvo atrinkti nuotraukas šiam pasakojimui. Bet po ilgų svarstymų nusprendžiau kiekvienoje iš penkių fotogalerijų palikti tik po 9 nuotraukas. Buvo nelengvas uždavinys jas galiausiai atrinkti. Skaitykite toliau
Česnakinė Bražuolė
Nors tikrai žinojome, kad meškiniam česnakui žydėti dar anksti (žiedais jis apsipila pirmąją birželio savaitę), bet tas nesutrukdė bet kokiu oru nusiteikti pasivaikščioti Bražuolės slėnyje ir paieškoti jo žiedų. Gerai išsimiegoję, sekmadienį, gegužės 22 dieną nuvykome į Bražuolės stovyklavietę. Palikę automobilį stovėjimo aikštelėje, patraukėme upelės pakrante.
Geras miško keliukas greitai baigėsi ir prasidėjo klampynės. Ėjimo tempas tapo lėtas. Juolab, kad dažnokai stabteldavome. Čia Bražuolė „suskyla” tai į dvi, tai net į penkias vagas, sudarydama daugybę salelių. Nepakartojamas vaizdas. Nors fotoaparatą traukti iš kurpinės neskubėjau – buvo nenusakomai viskas šlapia po vakarykščio stipraus lietaus. Skaitykite toliau
Aukštadvario regioniniame parke. Balandis
Praeitais metais po Aukštadvario regioninį parką klajojome gegužės 20 dieną. Šiemet, jei atmestumėm keletą žieminių išvažiavimų, nuosekliam apėjimui išsiruošiau mėnesiu anksčiau – balandžio 18 dieną. Tikslų buvo keletas. Pirmiausia, pasižiūrėti tuščiavidurio rūtenio žydėjimą Spindžiaus miške. Antra, patikrinti, kaip sekasi dygti gegužraibiniams augalams Strėvos žaliajame take. Trečia, paieškoti pradygusių (o gal jau ir žydinčių) pievinių šilagėlių Verknės draustinyje. Bet, jei atvirai, tai tiesiog pasižiūrėti, kas ir kaip dabar gamtoje reiškiasi. Ir visus tikslus nesunkiai pavyko įgyvendinti nužygiavus 13,17 km ir nuvažiavus 98,7 km.
Leidęs Saulei aukščiau pakilti, iš namų išvažiavau apie pusę devintos. Kaip visada, pakeliui užsukant į Trakų Vokės benzino kolonėlę kavos, net nepastebėjau, kaip priartėjau prie Spindžiaus miško. Navigacija pagal koordinates atvedė beveik tobulai. Beliko išlipt iš automobilio ir nusileisti nuo kalniuko. Toliau – ramus grožėjimasis žydinčių rūtenių jūra. Daugiau apie juos čia nieko nerašysiu, nes paskyriau rūteniams atskirą įrašą. Skaitykite toliau
Žygis viržynais
Balandžio 1 dieną Dieveniškių regioninis parkas organizavo žygį Rūdininkų biosferos poligone. Ne paslaptis, kad greitu metu, kaip bebūtų gaila ir pikta, čia įsikels kariškiai, ir lankymasis poligone bus grietai apribotas. Šis žygis – lyg ir atsisveikinimas su poligono viržynais. Todėl suskubau registruotis, bijojau, kad nebeliks laisvų vietų. Ir ką jūs manot – aš buvau vienintelis žygio dalyvis. Kad mums dviese nebūtų liūdna su parko ekologe Aleksandra, prisijungė ir regioninio parko direkcijos kolektyvas.
Susitikome Rūdininkuose prie bažnyčios ir iš karto patraukėme link viržynų. Čia šalikelėje palikę automobilius, patraukėme smėlynais. Vos išlipusius iš automobilių mus pasitiko šernas, bet prie kompanijos neprisijungė, nubėgo savais reikalais. Skaitykite toliau
Bunkeriai ir šikšnosparniai
Kojelavičiaus gatvės bunkerio kulkosvaidžio bokštelis
Pavasaris nenumaldomai artėja, tuoj prasidės vegetacija, o su ja ir daržai, baigsis tinklaraščių rašymai, jiems paprasčiausiai nebeliks laiko. Bet kol kas dar bandau nepasiduoti ir viską spėti.
Taigi, ilgojo savaitgalio grafikas buvo gana įvairus. Penktadienį – Ropėjų miškas, šeštadienį bonsai keliavo iš šiltnamio į lauką, o sekmadienį – „Bunkerių žygis”. Žygio planas nelabai sudėtingas: pirmiausia, Sapieginės pažintinis takas su Antakalnio bunkeriais (apie 5 km), tada – užkandam šašlykinėj prie Pučkorių atodangos ir praeinam Pučkorių pažintinį taką (dar 5 km), galiausiai – Kojelavičiaus gatvės bunkeriai (ne daugiau 2 km pirmyn atgal).
Ropėjų miškas. Pirmas 2022-ųjų pavasarinis vizitas
Ropėjų miškai – tai Vilniaus ir Trakų rajonuose esantis miškų masyvas. Trumpas Wikipedijos išrašas:
Tai miškų masyvas pietryčių Lietuvoje, Trakų ir Vilniaus rajonuose, 10 km į pietus nuo Lentvario. Priklauso Trakų miškų urėdijai (Paluknio ir Ropėjų girininkijoms) bei Vilniaus miškų urėdijai (Panerių girininkijai). Apima 9,53 km² plotą.
Masyvą sudaro Ropėjų, Gojaus, Melekonių, Mikailiškių miškai. Būdingas lygus, kiek banguotas paviršius. Dirvožemiai jauriniai mažai sujaurėję smėliai, jauriniai priesmėliai. Pietuose teka Merkio baseino upės (Žvirgždė), rytuose – Vokės (Asdrė, Krempė). Pietuose telkšo 5 smulkūs ežerėliai (Karklotis, Karosinis, kiti bevardžiai). Rytuose yra Kaišialakių–Pagirių smėlio–žvyro karjeras, Asdrės slėnyje sutvenktas Kryžiškių tvenkinys. Šiauriniame pakraštyje telkšo Meduvio, Bedugniuko ežerai.
Čia teko ir ieškoti yamadorių, ir grybauti. Labai gražios vietos, nors miškai negailestingai kertami ištisais kvartalais. Skaitykite toliau