Atrodo, šių metų balandžio 1 dieną Dieveniškių regioninio parko organizuotas žygis viržynais buvo tarsi atsisveikinimas su Rūdininkų biosferos poligonu. Bet teko ten apsilankyti dar ne kartą. Tiesa, ne visais atvejais toje pusėje, kur pradeda įsitvirtinti kariškiai. Tad metų pabaigai nutarėm pamėginti laimę ir pasižiūrėti, kas gi ten vyksta.

Nors gal ir nevertėjo – vaizdas vos įvažiavus buvo labai slogus. Visur pakelėse – medienos sandėliai. Kai kur teko važiuoti tarsi rąstų tuneliu. 

Sniego nebuvo daug, atšilimas, tad privažiavome iki pat šilagėlyno. Ten vaizdai nustebino. Panašu į gamtotvarką. Iškirstos pušelės, palikti beržai. Taip pat nurauti ir į krūvas surinkti viržienojai. 

Apsilankėme ir žemyninėse kopose. Kiek anksčiau šiais metais galima buvo pasidžiaugti nebematant keturratininkų ir kitų safari mylėtojų buvimo pėdsakų. Deja, lietuviškas verslas paskubėjo pasipelnyti iš biosferos poligono nelaimės. Internete pasirodė skelbimų, kviečiančių visureigių savininkus į safarį po žemynines kopas. Kam jas besaugot, jei tuoj čia važinės tankai. Ir nors prie įvažiavimo į poligoną stovi ženklai, draudžiantys keturratininkams čia lankytis, matyt tai jau niekam nemotais. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žemyninėse kopose taip pat matėsi kirtimo ženklų. kadangi sniego buvo nedaug, nuėjome iki „didžiosios duobės” ir sugrįžome atgal. Žiemą nelabai yra poligone ko dairytis…