Autoriaus Archyvai: admin

Uogavimas Švedijoje. Tekšės ir šiaurinės avietės

Labai paprasta mintis, šovusi galvon 2024 metais. Gyvenime teko rinkti kultūrines uogas – braškes, remontantines avietes bei žemuoges, gervuoges, šilauoges. Laukinėje gamtoje žemuogiavau, aviečiavau, mėlyniavau, girtuokliavau, grukniavau, spanguoliavau. O štai tekšiaut neteko. 

Tekšės (Rubus chamaemorus) mūsų kraštuos auga, nėra dažnos, bet yra vietų, kur jos gana gausiai dera. bet juk įdomiau kur toliau nusitrenkus. Ir štai buvo pasirinkta Švedija. Kelionė suplanuota kiek mažiau nei prieš metus, ką tik tekšių sezonui pasibaigus. Buvo pakankamai laiko paruošti „namų darbus”, ir „prikabinti” prie kelionės dar šiek tiek nuotykių – endemines ir retas orchidėjas, žydinčias tuo pat metu. Apie šią kelionės dalį čia.

Kadangi į kelionę nutariau pasiimti ir Gają, reikėjo pagalvoti, kaip čia geriau nusigauti iki Umeo. Vilnius – Ryga – Talinas – Helsinkis – Vasa – Umea. Du keltai ir 1300 km vairavimo. Beveik paros kelionė.  Normaliai… Ir visai neprailgo… Skaitykite toliau →

Dvidešimt trečioji šikšnosparnių apskaita Panerių tunelyje

Šikšnosparniai  – tie unikalūs mūsų krašto gyvūnai, kurių buvimu turėtumėm džiaugtis ir pasirūpinti, kad jiems būtų tinkamos sąlygos. Jei tikėti Wikipedija, Lietuvoje yra 15 šikšnosparnių rūšių, ir dar trys ieškotinos. Todėl kiekvienais metais gamtosaugininkai ir gamtos entuziastai gausesnėse jų susibūrimo vietose daro apskaitas, seka situaciją. Ne išimtis iš 2025 metai. Sausio 28 dieną gausus būrys šikšnosparnių mylėtojų susirinko į Panerių tunelį Vilniuje suskaičiuoti, kiek jų čia žiemoja. 

Apskaita truko kiek daugiau negu tris valandas. Rastos 4 rūšys: kūdrinis pelėausis, vandeninis pelėausis, branto pelėausis, rudasis ausylis. Gausiausi – vandeniniai. Viso suskaičiavome 1511 individą, Skaitykite toliau →

Budapeštas 2024-ųjų pavasarį

Vegetacijos sezonas prasideda ir pradeda strimigalviais lėkti, vienos rūšys keičia kitas, tik spėk suktis, viską pamatyt, visur nuvažiuot. Kartais tenka nebepaisyti „ekonominės klasės” reikalavimų ir kai kurias išvykas susiorganizuoti labai greitai, labai trumpas, ir tikrai „neekonomiškas”… 

Viena tokių buvo 2024 metų balandžio pabaigos kelionė į Budapeštą. Vengrijoje šiais metais jau teko lankytis kai vasario pabaigoje organizavome yamadorių žygį į Pėčą. O štai balandžio 19-21 dienomis Budapešte buvo organizuojama nacionalinė Vengrijos bonsų paroda. Praleisti tris dienas svetur balandžio antroje pusėje, kai kieme pilna darbų – neregėta prabanga. Todėl viską teko suspausti į kaip galima trumpesnę kelionę. Skaitykite toliau →

Pavasarinis pasivaikščiojimas po Vidzgirio botaninį draustinį

Diena buvo suplanuota intensyviai, bet pirmoji jos puse žadėjo būti rami: pasivaikščiojimas Vidzgirio botaniniame draustinyje, rūtenių fotosesija… Bet pamažu viskas apsivertė. Pradžioje ėjome keliuku, jis baigėsi, prasidėjo takelis. Takelyje atsirado ne tik vingiai, bet ir pakilimai bei nusileidimai, šonuose skardžiai. O tada jau kaip kulminacija – statūs šlaitai ir gilūs grioviai. Skaitykite toliau →

Jašiūnų Balinskių dvaro sodybos oficinos ir svirno atidarymas

Nuo 1402 metų Jašiūnai priklausė Radviloms. Ir tik šiems nusigyvenus, dvarą 1811 metais nusiperka Balinskiai. Dvaro sodybos kompleksą sudaro klasicizmo stilinių bruožų svirnas, oficina, arklidės, ratinė, kumetynas. Rūmus supa 11 ha parkas.

Šiandien oficialiai atidaryti restauruotas svirnas ir oficina. Tai ERPF Interreg projektas „Lietuvių ir lenkų bendradarbiavimas, siekiant išsaugoti kultūros išteklius ir kurti pagrindą turizmui”. Skaitykite toliau →

Paskelbti 2023 metų organizmai ir buveinė

2023 metų organizmai:

  • Pilkasis kiškis (Lepus europaeus),
  • Garbanotasis kiminas (Sphagnum squarrosum),
  • Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa),
  • Baltasis gandras (Ciconia ciconia),
  • Raudonasis auksabaravykis (Aureoboletus projectellus),
  • Stačioji žemenė (Sagina nodosa),
  • Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis),
  • Šiaurinė linėja (Linnaea borealis),
  • Juostuotasis margašoklis (Marpissa radiata),
  • Vėgėlė (Lota lota).

2023 metų buveinė: Kerpiniai pušynai.

Informacijos šaltinis

Abejučių ąžuolas

Socialiniuose tinkluose pamatęs keletą reliktinės mizidės nuotraukų, užsinorėjau ir pats ją pamatyti. Deja, mano paieškos buvo nesėkmingos. O štai grįždamas namo, kelyje tarp Skirlėnų ir Daukšių, pamačiau lentelę „Abejučių ąžuolas 2”. Du kilometrai – ne atstumas, todėl tiesiog automatiškai pasukau į šoninį keliuką. Žvyrkelis buvo nesenai nuvalytas nuo negausaus sniego, todėl nesunkiai pasiekiau šį gamtos paminklą. 

Abejučių ąžuolas auga Asvejos regioniniame parke, tarp Asvejos ir Gilaušio (Ilgio) ežerų. Kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 3,7 m, skersmuo – 1,25 m, lajos plotis – 18 m, lajos aukštis – 22 m, viso medžio aukštis – 26 m. Medžio amžius 2000 m. nustatytas Preslerio grąžtu, tada jis buvo 230 metų, taigi dabar šiam senoliui – du su puse šimto. 

Ąžuolas aptvertas, yra net kelios informacinės lentelės. Šalia įrengta poilsiavietė, kurią reikėtų šiek tiek pakoreguoti. Mat laužavietė padaryta po pat ąžuolo laja, ir, sutapimas ar ne, bet nuo jos pusės medžio kamiene atsivėrusi nemaža žaizda prie žemės.

 

Amalas

Šiais metais kažkaip taip jau gavosi, kad dėmesys metų organizmams buvo gerokai sumažėjęs. Ir ne tik man. Apie daugumą jų nelabai teko pamatyti kažkokios platesnės informacijos metų eigoje. Pirmoji į akiratį papuolė sklaidžioji vaškaplutė Dūkštos pažintiniame take. Paprasčiausias sutapimas – take lankėmės šiam reiškiniui formuotis tinkamu oru. 

O juk galima buvo ir gyvavedį driežą pagaudyti, ir  smiltyninio gysločio paieškoti, ir pabandyti atskirti stuomeninę kerpsamanę – riestalapę raguotę. 

Na, bet su amalu, nominuotu 2022 metų sumedėjusiu augalu, susitikti pavyko ne kartą. Ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Tiesa, dar nesu matęs jo  žydinčio, čia reikės kada nepraleisti progos ir atidžiau į jį pažvelgti kovo-balandžio mėnesiais. 

Išsamiau šio augalo nepristatinėsiu – pakankamai išsamiai jį pristato Wikipedija. Tik keletas nuotraukose užfiksuotų susitikimų: