Pavasarinis pasivaikščiojimas po Vidzgirio botaninį draustinį

Diena buvo suplanuota intensyviai, bet pirmoji jos puse žadėjo būti rami: pasivaikščiojimas Vidzgirio botaniniame draustinyje, rūtenių fotosesija… Bet pamažu viskas apsivertė. Pradžioje ėjome keliuku, jis baigėsi, prasidėjo takelis. Takelyje atsirado ne tik vingiai, bet ir pakilimai bei nusileidimai, šonuose skardžiai. O tada jau kaip kulminacija – statūs šlaitai ir gilūs grioviai. Skaitykite toliau

Jašiūnų Balinskių dvaro sodybos oficinos ir svirno atidarymas

Nuo 1402 metų Jašiūnai priklausė Radviloms. Ir tik šiems nusigyvenus, dvarą 1811 metais nusiperka Balinskiai. Dvaro sodybos kompleksą sudaro klasicizmo stilinių bruožų svirnas, oficina, arklidės, ratinė, kumetynas. Rūmus supa 11 ha parkas.

Šiandien oficialiai atidaryti restauruotas svirnas ir oficina. Tai ERPF Interreg projektas „Lietuvių ir lenkų bendradarbiavimas, siekiant išsaugoti kultūros išteklius ir kurti pagrindą turizmui”. Skaitykite toliau

Paskelbti 2023 metų organizmai ir buveinė

2023 metų organizmai:

  • Pilkasis kiškis (Lepus europaeus),
  • Garbanotasis kiminas (Sphagnum squarrosum),
  • Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa),
  • Baltasis gandras (Ciconia ciconia),
  • Raudonasis auksabaravykis (Aureoboletus projectellus),
  • Stačioji žemenė (Sagina nodosa),
  • Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis),
  • Šiaurinė linėja (Linnaea borealis),
  • Juostuotasis margašoklis (Marpissa radiata),
  • Vėgėlė (Lota lota).

2023 metų buveinė: Kerpiniai pušynai.

Informacijos šaltinis

Abejučių ąžuolas

Socialiniuose tinkluose pamatęs keletą reliktinės mizidės nuotraukų, užsinorėjau ir pats ją pamatyti. Deja, mano paieškos buvo nesėkmingos. O štai grįždamas namo, kelyje tarp Skirlėnų ir Daukšių, pamačiau lentelę „Abejučių ąžuolas 2”. Du kilometrai – ne atstumas, todėl tiesiog automatiškai pasukau į šoninį keliuką. Žvyrkelis buvo nesenai nuvalytas nuo negausaus sniego, todėl nesunkiai pasiekiau šį gamtos paminklą. 

Abejučių ąžuolas auga Asvejos regioniniame parke, tarp Asvejos ir Gilaušio (Ilgio) ežerų. Kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 3,7 m, skersmuo – 1,25 m, lajos plotis – 18 m, lajos aukštis – 22 m, viso medžio aukštis – 26 m. Medžio amžius 2000 m. nustatytas Preslerio grąžtu, tada jis buvo 230 metų, taigi dabar šiam senoliui – du su puse šimto. 

Ąžuolas aptvertas, yra net kelios informacinės lentelės. Šalia įrengta poilsiavietė, kurią reikėtų šiek tiek pakoreguoti. Mat laužavietė padaryta po pat ąžuolo laja, ir, sutapimas ar ne, bet nuo jos pusės medžio kamiene atsivėrusi nemaža žaizda prie žemės.

 

Amalas

Šiais metais kažkaip taip jau gavosi, kad dėmesys metų organizmams buvo gerokai sumažėjęs. Ir ne tik man. Apie daugumą jų nelabai teko pamatyti kažkokios platesnės informacijos metų eigoje. Pirmoji į akiratį papuolė sklaidžioji vaškaplutė Dūkštos pažintiniame take. Paprasčiausias sutapimas – take lankėmės šiam reiškiniui formuotis tinkamu oru. 

O juk galima buvo ir gyvavedį driežą pagaudyti, ir  smiltyninio gysločio paieškoti, ir pabandyti atskirti stuomeninę kerpsamanę – riestalapę raguotę. 

Na, bet su amalu, nominuotu 2022 metų sumedėjusiu augalu, susitikti pavyko ne kartą. Ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Tiesa, dar nesu matęs jo  žydinčio, čia reikės kada nepraleisti progos ir atidžiau į jį pažvelgti kovo-balandžio mėnesiais. 

Išsamiau šio augalo nepristatinėsiu – pakankamai išsamiai jį pristato Wikipedija. Tik keletas nuotraukose užfiksuotų susitikimų:

Žieminis žydėjimas 2022/2023

Jei trumpai – nieko naujo. Nelabai buvo kada įsigyti naujų augalų, o senieji žydi, atrodytų, kaip pagal grafiką. 

Per pirmuosius du žiemos mėnesius pražydo kalėdiniai kaktusai, geltonos klivijos, eucharis ir cimbidis. Iš naujakurių – bletilos, kurių taip ir nesugebėjau išnešti į vėsią patalpą. Vyraujanti spalva – geltona. 

Tiesa, kažko šią žiemą kiek apsileidę meileniai – kol kas tik pirmieji pradeda rodyti žiedinių pumpurų viršūnes svogūno kaklelio viršuje. Bet, manau, jie greitai kompensuos šį savo vėlavimą… 

Metų pradžia Ribiškėse

Nors praeitais metais, besilankydamas Ribiškių pažintiniame take, planavau jas aplankyti vegetacijos sezono metu, deja, trumpam buvau užklydęs tik žydint rūteniams. Per visą vasarą taip ir nesuradau laiko. O šiandien kažkaip netikėtai susiplanavom vėl prasieiti didžiuoju pažintiniu taku. 

Deja, nieko naujo pamatyti nepavyko. Skirtumas tik tas, kad pernai, jau pavasario pradžioje, buvo viso labo kelių laipsnių šaltukas, pavertęs visus takelius čiuožyklomis. O šiandien spaudė 12 laipsnių šaltis, buvo šiek tiek sniego, ir takeliai nebuvo tokie slidūs. Tiesiog puikus pasivaikščiojimas nuostabiu pažintiniu taku. 

Metų pabaigai – Rūdininkų biosferos poligonas

Atrodo, šių metų balandžio 1 dieną Dieveniškių regioninio parko organizuotas žygis viržynais buvo tarsi atsisveikinimas su Rūdininkų biosferos poligonu. Bet teko ten apsilankyti dar ne kartą. Tiesa, ne visais atvejais toje pusėje, kur pradeda įsitvirtinti kariškiai. Tad metų pabaigai nutarėm pamėginti laimę ir pasižiūrėti, kas gi ten vyksta. Skaitykite toliau