Mikė

Taip jau pasaulis surėdytas – jie gyvena žymiai trumpiau už mus. Jie mums yra tik gyvenimo dalis, o mes dažniausiai jiems esam visas gyvenimas. Kalbu apie geriausius mūsų draugus ir augintinius – šunis. Daug jų buvo Juodšiliuose, kiekvienas nepakartojamas, savaip įsimintinas. 

Mikė atsirado namuose 2012 metų pabaigoje. Mama norėjo „mažo rudo lopinėlio”, palaikančio kompanija namuose. Netrukau pagal skelbimus rasti mažą šuniuką, tiesa, nelabai rudą, daugiau juoda su rusvomis letenėlėmis. Mikė atkeliavo jau turėdama vardą, nereikėjo jo galvoti. Jos ggyvenimo istorija buvo tragiška nuo pat pradžių: žiemą ją moteriškė rado kažkur Fabijoniškių laukuose, spaudžiant -10ºC šalčiui, tiesiog išmestą maksiminiame maišelyje. Po veterinaro patikros  (didelis susirūpinimas buvo plaučiukais), paaiškėjo, kad nieko blogo šuniukui nenutiko. Tačiau moteris negalėjo jos pasilikti – baisios pavydo scenos iš jau turimo šuns pusės. Taip mažylė atkeliavo į mūsų namus. Skaitykite toliau →

Grybų pavasaris 2026

Kiekvienais metais grybai pradeda džiuginti jau nuo pavasario. Keletą kartų gegužės mėnesį savo kieme buvau radęs Valgomųjų briedžiukų (Morchella esculenta). Pirmąjį kartą koks penketas pridygo po graikišku riešutu, kitą kartą – pievelėje prie magnolijos. prisimenu, kad tada iš rudens neturėjau laiko sugrėbti stambių lelijažiedės geltonos magnolijos ‘Daphne’ lapų, Nugrėbiau juos tik pavasarį. O pirmą kartą pradėjęs šienauti veją, pamačiau nemažai briedžiukų vaisiakūnių. Užteko jų visai keptuvei – pietūs buvo karališki… Skaitykite toliau →

Pavasarinis žydėjimas’2026

Po žieminės depresijos mes labai dažnai pasiilgstame pavasarinės žalumus. Todėl nenuilsdami metai iš metų dalinamės pirmaisiais pavasariniais augalais, ypač žydinčiais. Jais netrunka sumirgėti visi socialiniai tinklai – snieguolės, žibutės, krokai, eleborai. Po to seka kiti gamtos objektai – šilagėlės, pirmieji pavasariniai grybai bobausiai. 

Šiemet žiema buvo šalta ir snieginga, mano kraštuose sniego storis siekė gerus 40 cm. Tirpo jis ilgai dėl keleto priežasčių – šiluma neskubėjo ateiti, pavasaris buvo sausas, ir lietus sniego sankaupų nenuplovė. Šįkart pavasaris buvo tradicinis, su besikaitaliojančiais atšilimais ir atšalimais. Skaitykite toliau →

Meškinis česnakas

Kartą vedžiau žygį grupei moterų, kurias vienija kažkokio kiniško maisto papildo vartojimas. Nepamenu to papildo pavadinimo, bet visą kelią gyrė, kad jis augalinis ir padeda nuo visokių cholesterolių. Po to sustojom papietauti prie ežero ir ant stalo ėmė rastis kumpiai, dešros, pyragėliai… Žodžiu, viskas, kas tą cholesterolį ir kelia. Skaitykite toliau →

Aukštadvario regioninis parkas

Netikėtai socialiniuose tinkluose šmėstelėjo skelbimas apie Aukštadvario regioninio parko darbuotojų surinktą nuotraukų kolekciją. Kai kurios nuotraukos buvo net 2006 metų. Tai buvo pretekstas aplankyti tiek parodą, tiek regioninio parko lankytojų centrą. pro Aukštadvarį pravažiuoju labai dažnai, tačiau į regioninio parko direkciją dar nė karto nebuvau užsukęs.

Skaitykite toliau →

Uogavimas Švedijoje. Tekšės ir šiaurinės avietės

Labai paprasta mintis, šovusi galvon 2024 metais. Gyvenime teko rinkti kultūrines uogas – braškes, remontantines avietes bei žemuoges, gervuoges, šilauoges. Laukinėje gamtoje žemuogiavau, aviečiavau, mėlyniavau, girtuokliavau, grukniavau, spanguoliavau. O štai tekšiaut neteko. 

Tekšės (Rubus chamaemorus) mūsų kraštuos auga, nėra dažnos, bet yra vietų, kur jos gana gausiai dera. bet juk įdomiau kur toliau nusitrenkus. Ir štai buvo pasirinkta Švedija. Kelionė suplanuota kiek mažiau nei prieš metus, ką tik tekšių sezonui pasibaigus. Buvo pakankamai laiko paruošti „namų darbus”, ir „prikabinti” prie kelionės dar šiek tiek nuotykių – endemines ir retas orchidėjas, žydinčias tuo pat metu. Apie šią kelionės dalį čia.

Kadangi į kelionę nutariau pasiimti ir Gają, reikėjo pagalvoti, kaip čia geriau nusigauti iki Umeo. Vilnius – Ryga – Talinas – Helsinkis – Vasa – Umea. Du keltai ir 1300 km vairavimo. Beveik paros kelionė.  Normaliai… Ir visai neprailgo… Skaitykite toliau →

Dvidešimt trečioji šikšnosparnių apskaita Panerių tunelyje

Šikšnosparniai  – tie unikalūs mūsų krašto gyvūnai, kurių buvimu turėtumėm džiaugtis ir pasirūpinti, kad jiems būtų tinkamos sąlygos. Jei tikėti Wikipedija, Lietuvoje yra 15 šikšnosparnių rūšių, ir dar trys ieškotinos. Todėl kiekvienais metais gamtosaugininkai ir gamtos entuziastai gausesnėse jų susibūrimo vietose daro apskaitas, seka situaciją. Ne išimtis iš 2025 metai. Sausio 28 dieną gausus būrys šikšnosparnių mylėtojų susirinko į Panerių tunelį Vilniuje suskaičiuoti, kiek jų čia žiemoja. 

Apskaita truko kiek daugiau negu tris valandas. Rastos 4 rūšys: kūdrinis pelėausis, vandeninis pelėausis, branto pelėausis, rudasis ausylis. Gausiausi – vandeniniai. Viso suskaičiavome 1511 individą, Skaitykite toliau →