Temos Archyvai: Žydėjimas

Žieminis žydėjimas 2022/2023

Jei trumpai – nieko naujo. Nelabai buvo kada įsigyti naujų augalų, o senieji žydi, atrodytų, kaip pagal grafiką. 

Per pirmuosius du žiemos mėnesius pražydo kalėdiniai kaktusai, geltonos klivijos, eucharis ir cimbidis. Iš naujakurių – bletilos, kurių taip ir nesugebėjau išnešti į vėsią patalpą. Vyraujanti spalva – geltona. 

Tiesa, kažko šią žiemą kiek apsileidę meileniai – kol kas tik pirmieji pradeda rodyti žiedinių pumpurų viršūnes svogūno kaklelio viršuje. Bet, manau, jie greitai kompensuos šį savo vėlavimą… 

Pasivaikščiojimas Vilniaus kapinėse. Scylės

Jau senokai nedariau kokių nors pietų pertraukų išvykų. Vienai tokiai pasitaikė proga – masinis scylių žydėjimas. Taigi, greiti pietūs, bėgte į automobilį ir pirmyn apžiūrėti Bernardinų ir Rasų kapinių. 

Scylė (Scilla) – smidrinių (Asparagaceae) augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės su pamatiniais linijiškais lapais. Jų žiedai sukrauti kekėse. Apyžiedis mėlynas arba rausvas. Vaisius – tribriaunmė dėžutė. Gentyje yra apie 90 rūšių. Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai auginamos kelios rūšys: dvilapė scylė (Scilla bifolia), paprastoji scylė (S. pratensis) ir sibirinė scylė (S. siberica). Pastaroji mūsuose dažniausia.

Sibirinė scylė nuo seno pas mus neaugo, yra atvežtas ir auginamas darželiuose, sodybose, kapinėse. Būdama labai gaji ir visli, scylė netruko užkariauti ramias senąsias kapines. Išdygdama anksti pavasarį, trumpai pražydėdama ji tapo nepamainoma sezonine senųjų kapinių puošmena. Skaitykite toliau →

Aukštadvario regioniniame parke. Balandis

Praeitais metais po Aukštadvario regioninį parką klajojome gegužės 20 dieną. Šiemet, jei atmestumėm keletą žieminių išvažiavimų, nuosekliam apėjimui išsiruošiau mėnesiu anksčiau – balandžio 18 dieną. Tikslų buvo keletas. Pirmiausia, pasižiūrėti tuščiavidurio rūtenio žydėjimą Spindžiaus miške. Antra, patikrinti, kaip sekasi dygti gegužraibiniams augalams Strėvos žaliajame take. Trečia, paieškoti pradygusių (o gal jau ir žydinčių) pievinių šilagėlių Verknės draustinyje.  Bet, jei atvirai, tai tiesiog pasižiūrėti, kas ir kaip dabar gamtoje reiškiasi. Ir visus tikslus nesunkiai pavyko įgyvendinti nužygiavus 13,17 km ir nuvažiavus 98,7 km. 

Leidęs Saulei aukščiau pakilti, iš namų išvažiavau apie pusę devintos. Kaip visada, pakeliui užsukant į Trakų Vokės benzino kolonėlę kavos, net nepastebėjau, kaip priartėjau prie Spindžiaus miško. Navigacija pagal koordinates atvedė beveik tobulai. Beliko išlipt iš automobilio ir nusileisti nuo kalniuko. Toliau – ramus grožėjimasis žydinčių rūtenių jūra. Daugiau apie juos čia nieko nerašysiu, nes paskyriau rūteniams atskirą įrašą. Skaitykite toliau →

Rūteniai

Rūtenis (Corydalis) – žvirbliarūtinių šeimos augalų gentis. Joje apie 300 rūšių. Lietuvoje, jei atmestumėm „pabėgusius” iš darželių, natūraliai auga trys rūšys. Visas tris ir pasišoviau „sumedžioti” šį pavasarį. Taigi, sočiau privalgęs prie Velykų stalo, antrąją dieną padariau išsikrovimo diena. kadangi draugas pasidalino tuščiavidurio rūtenio koordinatėmis Spindžiaus miške, augimvietę rasti nebuvo labai sunku. Tiesa, iš karto būčiau ją praėjęs, jei ne fotografuojančios dvi turistės. Netikėtai susitikę išsigandom vieni kitų, bet po to draugiškai pasidalinom fotosesijos teritorija. 

Lietuvoje augančias rūtenių rūšis nesunku atskirti ir iš bendro vaizdo (habito), bet jei nesate niekada jų anksčiau matę, viską pasakys pažiedės. Skaitykite toliau →

Paprastoji šilagėlė – Pulsatilla vulgaris

Šios šilagėlės giminaites vėjalandes šilagėles šiemet gamtoje pradėjau tikrinti gana anksti – kovo 20 dieną, rezultatai nuliniai. Po savaitės, kovo 27, jos jau puikavosi. O galutinai „šilagėliavimą” galima būtų užskaityti balandžio 1, žygio su Dieveniškių RP darbuotojais metu. Kaip vienai rūšiai trijų kartų metuose, manau, pakanka. 

Kita rūšis – paprastoji šilagėlė – auga mano rožyno pakraščiuose. Neturiu laukinių formų, Auginu kultūrines, sėtas, sodintas daigais, gautas iš draugų. Puikios gėlės, žydinčios ne vieną savaitę. Gerais metais laistomos sugeba žydėti ir tris kartus, paskutinį – jau miškuose pasirodžius raudonikiams. Žydėjimo metu nuo vėjalandžių nesiskiria. Skirtumai išryškėja po to, pradėjus augti lapams. 

Skaitykite toliau →

Žibuokliavimas 2022

Anksčiau ar vėliau pavasaris visus ima ginti gamton iš namų. Ir pirmiausia, ko ieškome – tai žiedai. Šilagėlės, žalčialunkiai, rūteniai, plukės, šalpusniai… Visi suskumba pražysti dar spaudžiant nemažoms naktinėms šalnoms. Žibutės – taip pat vienos iš žydėjimo pionierių. Ir panašu, kad žibuokliavimo įspūdžiai taps Kiemelio kasmetinio įrašo tema. 

Žibučių mūsų miškuose tiek daug, kad nesukdami sau galvos jų prisiskinam bent puokštelę ir pasimerkiam namuose, besistengdami įnešti to pavasarinio dvelksmo į mūsų buitį. Dėl to nuostolio populiacijoms tikrai nepadarome. Ir nors aš gana kategoriškai, su tam tikromis išlygomis, žinoma, esu prieš bent kokį laukinių augalų kasimą, bet žibutės, parsineštos iš miško ir pasodintos  darželiuose ar kur šalia sodybų, man neatrodo joks nusikaltimas. 

Tačiau pats labiau mėgstu jomis grožėtis gamtoje ir įsiamžinti nuotraukose. Taigi, jau eilę metų bent kartą išsiruošiu gamton pažibuokliauti. Skaitykite toliau →

Rūdininkų biosferos poligonas

Dar prieš savaitę, taip pat sekmadienį, išvaikščiojau skersai išilgai pažįstamus ir daugeliui gerai žinomus šilagėlynus Rūdininkų biosferos poligono viržynuose – nieko. O dabar atradau ne vieną žydintį žiedą. Žinoma, dar tik pradžia. Nors saulės netrūksta, šilumos irgi buvo nemažai, bet labai trūksta drėgmės. Viržynų smėlis saulės atokaitoje greitai susidorojo su sniego likučiais ir spėjo pradžiūt. Todėl šilagėlių žiedkočiai trumpučiai, o žiedukai maži. Bet vis tiek užskaitau – jos žydi. Skaitykite toliau →

Pavasarinis žydėjimas prasideda

Prasidėjęs kovas atnešė daug saulės šviesos. Nors naktimis vis dar minusas, jokių kritulių, ir sniegas tirpsta lėtai, gamta nesustojamai bunda. Pamatęs pirmąją saulėje besišildančią varlę, supratau – pavasaris jau čia. O su juo ir pirmieji žiedai. Metas ir pirmai pavasario nuotraukų galerijai.

Kol kas nelabai tų žiedų ieškojau laukuose, Nelabai jų ir surasčiau. Žibutės progresuoja vangiai, šilagėlės dar garantuotai miega. Bet kieme pavasarinis maratonas atrodo prasideda. 

Skaitykite toliau →