Temos Archyvai: Gamta

Pavasarinis pasivaikščiojimas po Vidzgirio botaninį draustinį

Diena buvo suplanuota intensyviai, bet pirmoji jos puse žadėjo būti rami: pasivaikščiojimas Vidzgirio botaniniame draustinyje, rūtenių fotosesija… Bet pamažu viskas apsivertė. Pradžioje ėjome keliuku, jis baigėsi, prasidėjo takelis. Takelyje atsirado ne tik vingiai, bet ir pakilimai bei nusileidimai, šonuose skardžiai. O tada jau kaip kulminacija – statūs šlaitai ir gilūs grioviai. Skaitykite toliau

Pirmasis sniegas

Pirmas šaltis ir sniegas… Nu kaip gi nepasidžiaugus, nepasidalinus įspūdžiais ir emocijomis. Ankstesniais metais jie man keldavo kažkokį smagų emocinį pakilimą – pagaliau atėjo žiema. O šiemet supratau, kad gerokai labiau už pirmąjį džiaugsiuosi paskutiniuoju sniegu.

Kaip ten bebūtų, nieko nelaukdamas atidariau savo pasivaikščiojimų po Juodšilių upelio slėnį ciklą. Pasivaikščiojimas trunka kiek daugiau nei pusvalandį, nes 2,2 km nueinu maždaug stabiliai 3,9 km/val greičiu. Neskubėdamas, pafotografuodamas… Skaitykite toliau

Miško kuopa 2022

Puikus miškininkų sumanymas – miško kuopa. Tai – talkos visoje Lietuvoje, kurios vyksta tą pačią dieną. 2022 metais pavasarinė miško kuopa vyko gegužės 21 dieną. Puiki organizacija su registracija internete į pasirinktą Valstybinių miškų urėdijos padalinį. Pasirinkau Panerių girininkiją, esančią arčiausiai. 

Slapta tikėjausi, kad tvarkysime Juodšilių gatvę Paneriuose, kurioje yra kardalapio garbenio populiacija, bet pasirodė, kad yra dar labiau tvarkytinų vietų prie bazių. Skaitykite toliau

Žibuokliavimas 2022

Anksčiau ar vėliau pavasaris visus ima ginti gamton iš namų. Ir pirmiausia, ko ieškome – tai žiedai. Šilagėlės, žalčialunkiai, rūteniai, plukės, šalpusniai… Visi suskumba pražysti dar spaudžiant nemažoms naktinėms šalnoms. Žibutės – taip pat vienos iš žydėjimo pionierių. Ir panašu, kad žibuokliavimo įspūdžiai taps Kiemelio kasmetinio įrašo tema. 

Žibučių mūsų miškuose tiek daug, kad nesukdami sau galvos jų prisiskinam bent puokštelę ir pasimerkiam namuose, besistengdami įnešti to pavasarinio dvelksmo į mūsų buitį. Dėl to nuostolio populiacijoms tikrai nepadarome. Ir nors aš gana kategoriškai, su tam tikromis išlygomis, žinoma, esu prieš bent kokį laukinių augalų kasimą, bet žibutės, parsineštos iš miško ir pasodintos  darželiuose ar kur šalia sodybų, man neatrodo joks nusikaltimas. 

Tačiau pats labiau mėgstu jomis grožėtis gamtoje ir įsiamžinti nuotraukose. Taigi, jau eilę metų bent kartą išsiruošiu gamton pažibuokliauti. Skaitykite toliau

2021 metų samana – paprastoji žiopsa, Schistidium apocarpum

Šiek tiek nesuprantu aš to metų organizmų rinkimo. Na, išrinkome – o kas iš to? Praeina tie metai, kas nuo to pasikeičia. Bent jau išrinkę vieną ar kitą augalų ar gyvūnų rūšį galėtų pasirūpinti, kad informacijos internete apie ją atsirastų daugiau. 

Dabar išrinkta paprastoji žiopsa (Schistidium apocarpum). Gerai, atradau, nusifotografavau.

Skaitykite toliau

Šilagėlės, Pulsatilla

Šis įrašas galėtų prasidėti panašiai, kaip ir įrašas apie žibutes ar kiti pavasario prisiminimai: „baigėsi karantinas, po žiemos migio pasiilgom gamtos, dabar artėjant žiemai jau pradedame ilgėtis pavasario…” ar panašiai. Tikrai, vėlyvą rudenį pavasariniai prisiminimai atrodo labai jaukūs. Ir dar vienas toks pavasarinis objektas – šilagėlės. Priklausomai nuo metų, savo žydėjimą pradedančios kažkur kovo gale – balandžio pradžioje, o baigiančios gegužės pirmoje pusėje. 

Panaršius internete informacijos apie šilagėles galime rasti informaciją, kad sistematikai joms priskiria apie 40 rūšų ir dar 10 žinomų natūralių hibridų. Bet painiavos čia nemažai. Štai kad ir Wikipedija nurodo, kad Lietuvoje auga penkios rūšys, nors išvardina tik keturias. Informacija nėra tiksli, ypač jei skiriate sąvoką „auga” (natūraliai auga) nuo „auginamos”. O kažkas nepasikuklino tamsiažiedę šilagėlę (Pulsatill nigricans), kuri daugumoje šaltinių yra minima kaip pievinės šilagėlės porūšis (Pulsatilla pratensis ssp nigricans), ne tik pateikti, kaip augančią Lietuvoje, bet dar ir įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. 

Skaitykite toliau

Žibuokliavimas

Po žiemos, pavasarį visi esam išsiilgę gamtos. Nutirpus sniegui skubame į pievas ir miškuspasidžiaugti pirmaisiais žiedais. 

Vienos pirmųjų mūsų kraštuose – žibutės (Hepatica nobilis), pražystančios dažniausiai balandžio mėnesį. Nors vienas žiedas žydi ne ilgiau savaitės, bet vieno kerelio žiedai skleidžiasi ne vienu metu. O ir kereliai pražysta ne kartu. Toje pačioje vietoje žibuokliauti galima apie penkias savaites per žibučių žydėjimo sezoną.

Dažniausiai tik pasivaikšom miškų šlaitais ir neatsispiriame pagundai prisiskinti bent nedidelę puokštelę šių pavasarinių žiedų. Bet mėgstantys fotografuoti, gali rasti ir kitokių pramogų. Žibutės įvairuoja savo žiedo formomis ir spalvomis. Todėl labai smagu yra užfiksuoti įvairius jų fenotipinius derinius. Skaitykite toliau