Kasmetis daug emocijų teikiantis užsiėmimas – grybavimas. Vos tik prasideda pirmieji (nesvarbu kokie) grybai, tai tampa pagrindiniu užsiėmimu kiekvieną laisvą minutę.

Šiemet kažkaip pasisekė kaip niekad – rudens pradžioje, rugsėjo 18 dieną, buvau Kuršių Neringoj ir krepšelį prie savęs turėjau.

Pagrindiniai grybai, dėl kurių išėjau pasivaikščioti po Nerijos smėlėtus pušynus, žinoma, buvo balsevičiukai (Aureoboletus projectellus). Dar rinkau rudmėses (Lactarius deliciosus). Būčiau rinkęs ir baravykus, bet pastarieji „ant akių” nepasitaikė. 

Vienus rinkau, kitias tik grožėjausi ir fotografavau. Nemažai buvo tikrųjų (Suillus luteus) ir geltonųjų (Suillus variegatus) kazlėkų, įvairių pumpotaukšlių (Lycoperdon), rašalinių mėšlagrybių (Coprinus atramentarius), kelmučių (Armillaria mellea). Jau buvo pradėjusios dygti žaliuokės (Tricholoma equestre). 

Turbūt vienas įspūdingiausių iš paliktų augti toliau buvo ropliaodis kukurdvelkis (Calvatia utriformis), išdidžiai įsitaisęs palvėje. 

Iš balsevičiukų su rudmėsėmis gavosi nuostabi soti vakarienė. Visi kiti papildė asmenį nuotraukų archyvą.