Temos Archyvai: Žibutės

Žibuokliavimas 2022

Anksčiau ar vėliau pavasaris visus ima ginti gamton iš namų. Ir pirmiausia, ko ieškome – tai žiedai. Šilagėlės, žalčialunkiai, rūteniai, plukės, šalpusniai… Visi suskumba pražysti dar spaudžiant nemažoms naktinėms šalnoms. Žibutės – taip pat vienos iš žydėjimo pionierių. Ir panašu, kad žibuokliavimo įspūdžiai taps Kiemelio kasmetinio įrašo tema. 

Žibučių mūsų miškuose tiek daug, kad nesukdami sau galvos jų prisiskinam bent puokštelę ir pasimerkiam namuose, besistengdami įnešti to pavasarinio dvelksmo į mūsų buitį. Dėl to nuostolio populiacijoms tikrai nepadarome. Ir nors aš gana kategoriškai, su tam tikromis išlygomis, žinoma, esu prieš bent kokį laukinių augalų kasimą, bet žibutės, parsineštos iš miško ir pasodintos  darželiuose ar kur šalia sodybų, man neatrodo joks nusikaltimas. 

Tačiau pats labiau mėgstu jomis grožėtis gamtoje ir įsiamžinti nuotraukose. Taigi, jau eilę metų bent kartą išsiruošiu gamton pažibuokliauti. Skaitykite toliau

Žibuokliavimas

Po žiemos, pavasarį visi esam išsiilgę gamtos. Nutirpus sniegui skubame į pievas ir miškuspasidžiaugti pirmaisiais žiedais. 

Vienos pirmųjų mūsų kraštuose – žibutės (Hepatica nobilis), pražystančios dažniausiai balandžio mėnesį. Nors vienas žiedas žydi ne ilgiau savaitės, bet vieno kerelio žiedai skleidžiasi ne vienu metu. O ir kereliai pražysta ne kartu. Toje pačioje vietoje žibuokliauti galima apie penkias savaites per žibučių žydėjimo sezoną.

Dažniausiai tik pasivaikšom miškų šlaitais ir neatsispiriame pagundai prisiskinti bent nedidelę puokštelę šių pavasarinių žiedų. Bet mėgstantys fotografuoti, gali rasti ir kitokių pramogų. Žibutės įvairuoja savo žiedo formomis ir spalvomis. Todėl labai smagu yra užfiksuoti įvairius jų fenotipinius derinius. Skaitykite toliau