Diena buvo suplanuota intensyviai, bet pirmoji jos puse žadėjo būti rami: pasivaikščiojimas Vidzgirio botaniniame draustinyje, rūtenių fotosesija… Bet pamažu viskas apsivertė. Pradžioje ėjome keliuku, jis baigėsi, prasidėjo takelis. Takelyje atsirado ne tik vingiai, bet ir pakilimai bei nusileidimai, šonuose skardžiai. O tada jau kaip kulminacija – statūs šlaitai ir gilūs grioviai.

Bet sutikta nemažai floros atstovų. Vos įeinant į mišką pasitiko muskusinis ūksminas, toliau tuščiaviduris rūtenis, besikaitaliojantis su paprastuoju. Drėgnesnėse vietose – meškinis česnakas, kiaušininė dviguonė ir gegužinė žvynašaknė.

Kartenių jūra palei upelį ir pirmą kart Lietuvoje ant nuvirtusio ąžuolo kamieno užmatyta šertvė, žalsvažiedės blandies skrotelės ant stačių šlaitų, besikaitaliojančios kilimais baltažiedės, geltonžiedės plukės, žibutės, plautės, blužnutės…

Pasikarsčius stačiais Nemuno pakrančių šlaitais atrasti ir tarpinius rūtenius. Pastarųjų dauguma jau buvo nužydėjusi.

Labai įdomiai atrodo viršuje telkšančios sezoninės balos. Įdomu, ar kokių skydvėžių ten nieks nebandė ieškoti?..