Kiekvienais metais grybai pradeda džiuginti jau nuo pavasario. Keletą kartų gegužės mėnesį savo kieme buvau radęs Valgomųjų briedžiukų (Morchella esculenta). Pirmąjį kartą koks penketas pridygo po graikišku riešutu, kitą kartą – pievelėje prie magnolijos. prisimenu, kad tada iš rudens neturėjau laiko sugrėbti stambių lelijažiedės geltonos magnolijos ‘Daphne’ lapų, Nugrėbiau juos tik pavasarį. O pirmą kartą pradėjęs šienauti veją, pamačiau nemažai briedžiukų vaisiakūnių. Užteko jų visai keptuvei – pietūs buvo karališki…

Kiekvienais metais pušynėliuose aptinku ir valgomųjų bobausių (Gyromitra esculenta). Paprastai jie vaisiakūnius augina žydint vėjalandėms šilagėlėms, kartais jie prasilenkia, tai vieni, tai kiti pasirodo pirmiau. Šiemet pirmosios buvo šilagėlės. Kadangi pavasaris buvo šaltas ir labai sausas, bobausiai gausa nestebino. Radau jų vos keltą. 

 

 

 

Bet šis pavasaris nustebino Raudonosios knygos rūšimi – Bohemiškuoju aukšliavarpiu (Verpa bohemica). Gavau draugo žinutę, kad aptiko nematytus „briedžiukus”. Su žinute atėjo ir vietos aprašymas, todėl sekančią dieną nuvažiavau pasižiūrėti. Radinys tikrai nustebino, tiek aukšliavarpių nebuvau matęs. Mažame, maždaug 5×5 metrų plote, buvo apie 30 vaisiakūnių. Radimvietė įtrukta į SRIS