Iki pavasario – trys dienos. Kalendorinė žiema skaičiuoja paskutines savo akimirkas, nors vis dar nenori visiškai pasiduoti, nesitaiksto su klimato atšilimu. Galas ir žiemos depresijai, nors pastaroji, panašu, gana sodriai sustiprinta prieš kelias dienas prasidėjusio karo Ukrainoje. Bet nieko nėra amžino, viskas turi pradžią ir pabaigą. Matyt gervės šiam pavasariui kažką ne tą ant sparnų bus atnešusios.
Šios žiemos žydėjimas nebuvo gausus ir kažkuo labai išsiskiriantis. Bet kadangi „Kiemelis” pirmiausia ir buvo sukurtas kiemo gyventojų pristatymui, tad būtinai turiu apie jį papasakoti.
Tradiciškai sužydėjo keletas meilenių. Nors auginu jų nemažai, kažkaip man nesiseka. Atrodo, ir substratas tinkamas, ir tręšimas pakankamas, ir vandens jie neturėtų stokoti, o ir ramybe pasidžiaugia. Vis tiek stagnuoja jie kažkaip, turbūt vis gi šviesos bus trūkumas. Viduržiemy keturiais žiedais prasiskleidė „dryžuotas baltasis”. Net nepamenu, nuo kada šią veislę auginu, atsirado jie pas mus labai senai. Bet didžiausias džiaugsmas – pražydo pirmas močiutės selekcijos sėjinukas. Vienu žiedu, visiškai raudonas. Kadangi negaliu pasakyt, kokie meileniai susikryžmino ir iš kur močiutė tas sėklas surinko, sakykime, kad nuo tėvinės formos jis ne ką tenukrypo.
Paskui meilenius netrunka sužydėt ir „geltonoji” klivija. Tikras nesusipratimas. Klivijos iki kovo pabaigos turėtų gyventi ramybės sąlygomis, yra mažai laistomos, netręšiamos. Bet geltonosios visada išleidžia žiedus. ir jie būna ganėtinai nutriušę, ant trumpo žiedynkočio. Bet žiemą kiekvienas žiedas yra džiaugsmas, todėl klivijoms nevalia priekaištauti.
Gausiai šiemet sužydėjo kalėdiniai kaktusai, neatsiliko ir kinrožės. Pastarosios pas mane daugumoj „bonsinės”, tad keletas žiedų per sezoną neatrodo labai mažai.
Pirmą kartą, jau pasibaigus žiemai, pamatysiu kaip žydi raudminaitis. Jis pas mane nuo pernai. Per žiemą buvo laikomas nudžiovintais lapais ramybėje, bet pats nutarė ją nutraukti.
Koks gi žiemos žydėjimas be cimbidžių, kurių nuo pernai pas mane labai padaugėjo. Kam taas vargas, nežinau, bet per praėjusią vasarą nuo bakteriozių sunykus falenopsiams, iš cimbidžių nemažai tikėjausi. Tik kažką darau ne taip, žydėjimas jų pas mane atsitiktinis. Šiemet išsiskleidė vienas žiedynkotis per dvi vazonais apstatytas palanges.
Na ir žinoma, kaip gi be vabzdžiaėdžių – tuklės suskubo pamaloninti dar žiemai nesibaigus.
Štai ir visi džiaugsmai. Nedaug, bet baltame sniego fone labai spalvinga.