Nors be galo nuostabios, tai tikrai nėra pačios populiariausios mūsų namų orchidėjos. Greičiausiai kalti jų gabaritai. Ne kiekvienas turime 30-40 cm pločio palangę ir dar radiatorių toliau nuo jos.

Du cimbidžiai pas mane atsirado atsitiktinai – kažkam iš namiškių jie buvo padovanoti kažkokia tai proga. Augalams nužydėjus, jie perėjo į mano ūkį. 

Žaidimo su jais nedaug. Vasarą jie keliauja į šiltnamį po persiku, kur didžiąją dienos dalį būna pavėsis, o saulė pakaitina tik ryte. Laistomi rečiau už pomidorus, t.y. kartus du per savaitę. Tręšiami, kada prisimenama, skystomis orchidėjų trąšomis, nesirenkant, kokiomis. Pavasarį ant jų prikrenta persiko žiedlapių ir neužsimezgusių vaisių užuomazgų, kurios suyra iki vasaros pabaigos, o vasarai baigiantis dar „pasipūdo” nukritę persiko lapai. 

Atvėsus orams, jie keliauja į namus ant vakarinės palangės, po kuria yra gan aktyvus radiatorius. Ir čia, laistomi kartą savaitėje, praleidžia žiemą. 

Laistymas būna nutrauktas, jei pasirodo augalo žiedynstiebis, ir atnaujinamas, kai ima spalvintis pumpurai. Bet viskas saikingai. 

Nors atkeliavo augalai pasipuošę keliais žiedynais, jau eilę metų pas mane nesukrauna daugiau nei vieną žiedynstiebį. 

Pastaruoju metu cimbidžių padaugėjo. Gavau dovanų net 8 vazonus, tai gal greitu laiku gausiu pasidžiaugt ir žiedų jūra.