Lietuvoje tradiciškai renkama ne tiek jau daug grybų rūšių. Tikrai nesivarginame padidinti jų racioną ant savo stalo, o ir kam – daugumai lietuvių užtenka ir grybų karaliaus – baravyko. 

Bet štai šiemet bent jau mūsų kraštuose su baravykais prastai. Šiek tiek pasirodę vasaros pabaigoje, rudenį jie visiškai nesiruošė dygti. Matyt pats metas išbandyti kitokias rūšis. 

Vieni tokių visai neblogų (pagal aprašymus) grybų – trimitėliai (Craterellus). Jų yra keletas rūšių: paprastasis, juodasis, rudasis. Pernai savo apylinkėse buvau aptikęs juodųjų trimitėlių. Bet kadangi buvo daug „tradicinių” grybų, nutariau jų ragavimą atidėti sekantiems metams. O šiemet jie net nepasirodė.

Draugas socialiniuose tinkluose pasigyrė, kad labai vertina rudąjį trimitėlį (Craterellus tubaeformis). Tad nutarėm per Ilges, lapkričio antrą pabandyti laimę Vyžuonų apylinkėse. Čia ankstesniais metais pasisekdavo šių grybų prisirinkti kibirais. 

Iš Vilniaus išvažiavome šeštą, ir už keleto valandų jau buvome miške. 

Deja, ir rudasis trimitėlis šiais metais oro sąlygom turi kažkokių tai pretenzijų. Neprisirinkau ne tai kad kibirų, neuždngiau net krepšiuko dugno. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bet paragavimui ir nuomonės suformavimui tiek, kiek radau, užteko. Troškinti svieste tik su druska šie grybai labai skanūs, traškūs, kvapnūs. Užskaitau!