Šiltnamis turbūt daugiausia prakaito išsiurbiantis kiemo darinys. Turim jį nemažą. Jau septynetą metų auginamos kultūros tradicinės – ridikėliai, salotos, agurkai, pomidorai, paprika. Žinoma, šiltnamio kampuose kartkartėmis „įkišu” kokią egzotiką, bet daugiau iš smalsumo nei tikėdamasis naudos. Augo čia ir vietnamietiškas agurkas, ir raguotasis melionas, ir kas tik neaugo. Bet tai – sezoniniai pasibandymai. Tradiciškai šiltnamyje jau ankstyvą pavasarį pasirodo ridikėliai ir salotos, šiek tiek krapų. Ilgainiui juos pakeičia agurkai su pomidorais. O kadangi šiltnamis didelis ir tiek daržovių šeimai nereikia, tai laisvą vietą užpildo paprika.

Agurkai

Pradžioje jų auginome visą pusę šiltnamio, kaip atsvarą pomidorams. Tačiau tada pradėję derėti ir intensyviai augdami jie labai sutankėdavo. Sunku buvo juos prižiūrėti, laistyti, rinkti derlių. Sutankėjimas taip pat lėmė ir mažesnį, prastesnės kokybės derlių.

Taigi, prieš keletą metų buvo nsupręsta – agurkams tik viena eilė, ir viskas! Ir derliaus nepasirodė per mažai.

Pradžioje juos sėdavom eilute, po to retindavom, palikdami stipriausius. Tačiau vėl gi – reikiamu atstumu ne visada stipriausias pasitaikydavo išaugti. Išeitis paprasta – lizdinis sėjimas. Po 3-5 sėklas lizde. Tada tikrai yra iš ko pasirinkti. O ir atstumas nustatomas iškarto.

Išaugus 5-ąjam tikrąjam lapeliui, viršūnės pinciruojamos. Statomi kuoliukai ir prie jų pririšamos virkščios. Visam agurkų parišimui naudojamos senos antklodės, paklodės, pagalvių užtiesalai. Minkštas audinys neįsirėžia į virkščias, pakankamai gerai jas prilaiko, kol jos susipina tarpusavyje, o rudenį viską nurovus nereikia rūpintis, kad kažkas nesupus.

Taip agurkai auga iki vidurvasario, nuolatos jiems pagelbstint kabintis už atramų. Vidurvasarį prasideda „didysis kirpimas”, t.y. iškarpomi visi pradėję gelsti, sudžiūvę, pūnantys lapai. Ir visas agurkynas gerokai prašviesėja.

Kam to reikia? Pirmiausia, tokį išretintą agurkyną lengviau prižiūrėti, jam reikia mažiau vandens, jis geriau vėdinasi – nesiveisia pelėsis, po jį smagiau skraidyti bitėms, ir derlių rinkti taip pat gerokai paprasčiau.

Palyginimui:

Vien dėl pelėsio prevencijos verta pasistengti. Agurkų lapai – „mėsingi” ir vandeningi. Štai pradeda gelst lapas.

 

Jis vysta, glemba, apgaubia apačioje esančią virkščią. Oro drėgmė šiltnamyje didelė, netrunka užsiveisti pelėsis, kuris įsismarkavęs ne tik aptraukia atmirštantį lapą, bet ir persimeta į po juo esančią virkščią, pažeisdamas jos vandens ir maisto medžiagų apykaitą. Rezultatas – nuvysta visas augalas.

Po nuvytusiu lapu pradėjusi pelyti agurko virkščia

Taip neatsitiks, jei bus pakankamai gera oro ventiliacija. Lapas ne pus, ne pelys, o tiesiog sudžius, palikdamas tik sauso audinio apnašą ant virkščios.

Pomidorai

Tokia pati procedūra atliekama vidurvasarį ir pomidorams.

Pasodinus daigus, jiems leidžiama augti laisvai, žydėti, megzti vaisius. Ilgainiui užauga ištisos pomidorų džiunglės.

O jau tada, žirklių pagalba nugenimi visi lapai, paliekant tik keletą jų viršūnėje.

Neauginame stambiavaisių pomidorų veislių, todėl vaisių dydžiui tokia procedūra įtakos neturi. Tačiau taip praretinus krūmus, lengviau juda oras, jie greičiau pradžiųsta po laistymo, reikia mažiau vandens, vaisiai noksta vienodžiau.

Taip atrodo pomidorynas prieš ir po lapų  kirpimo.

Tokį auginimo metodą galima be jokios abejonės kritikuoti. Lapai – maisto medžiagų sintezės šaltinis, vaisiai, jų nensukynus, galėtų užaugti didesni. Gal kiek ir didesni, bet kiek smarkiau plistų ir ligos. Aš renkuosi geriau mažesnius, bet sveikesnius (ir daugiau) vaisius…

Daugiau šiltnamio tvarkymo procedūrų nuotraukų.