Česnakinė Bražuolė

Nors tikrai žinojome, kad meškiniam česnakui žydėti dar anksti (žiedais jis apsipila pirmąją birželio savaitę), bet tas nesutrukdė bet kokiu oru nusiteikti pasivaikščioti Bražuolės slėnyje ir paieškoti jo žiedų. Gerai išsimiegoję, sekmadienį, gegužės 22 dieną nuvykome į Bražuolės stovyklavietę. Palikę automobilį stovėjimo aikštelėje, patraukėme upelės pakrante. 

Geras miško keliukas greitai baigėsi ir prasidėjo klampynės. Ėjimo tempas tapo lėtas. Juolab, kad dažnokai stabteldavome. Čia Bražuolė „suskyla“ tai į dvi, tai net į penkias vagas, sudarydama daugybę salelių. Nepakartojamas vaizdas. Nors fotoaparatą traukti iš kurpinės neskubėjau – buvo nenusakomai viskas šlapia po vakarykščio stipraus lietaus.

Galiausiai priėjome kriokliuką, o už jo turėjo pasimatyti ir meškinio česnako sąžalynai. Ir atsitik tu man taip, kad jie, pasirodo, kitame krante. Mano bendrakeleivis greitai rado pakankamai tvirtą šlapią rąstą ir upelį įveikė. O man teko autis batus, mautis kelnes ir Bražuolę įveikti briste. Vanduo buvo maloniai vėsus ir tikrai ne geliančiai šaltas. 

Meškinio česnako sąžalynai čia atrodė mistiškai. Kaip kiškio ausys nukarę nuo stačių šlaitų, abejose į Bražuolę įtekančio upeliuko šlaituose. Galima tik įsivaizduoti, kaip visa tai atrodys, kai česnakas žydęs masiškai. 

Atrodo, kad ant šlaitų meškiniam česnakui jokios konkurencijos nebuvo – čia augo tik jis. O štai užlipus į kalno viršūnę, pievelėje, stipriai su viskuo, kas tik auga, konkuravo garšvos. Čia radome ir kitą prieskoninį augalą – česnakūnę. 

Man šito pasiklampojimo pilnai užteko, nutariau link automobilio grįžti keliu. Ir kažkaip keista, kad visas žiedinis maršrutas tesudarė 1,7 km. Matyt tie klampojimai labai prailgino laiką ir suklaidino pojūčius. 

Keletas žygio nuotraukų: