Vidurvasarį Lietuvos šiaurėje

Jau nuo pirmųjų dienų orai buvo karšti ir sausi, su labai retomis liūtimis. Bet tai nesutrukdė susiruošti į begales žygių ir kelionių. Vieną tokią dabar norėčiau trumpai prisiminti. Tai – „4 taškų” žygis: Ilgašilis – Zarasai – Stelmužė – Dubingiai. 

Ilgašilyje „aplankytas” kvapnusis plauretis (Gymnadenia odoratissima), apie šią kelionės dalį galite paskaityti čia

Toliau važiuodamas link Zarasų, pasukau kairėn link Stelmužės. Čia užpildžiau dar vieną biografijos spragą – aplankiau didžiausią ir seniausią Lietuvoje Stelmužės ąžuolą

Zarasuose – trumpas sustojimas. Šiais metais čia buvo pastatytas koplytstulpis mano proseneliui Afanasijui Kazanui, jo dviem sūnum – Mykolui ir Igoriui, žuvusiems nepriklausomybės kovose, ir žmonai Sofijai, mano prosenelei. Koplytstulpio atidarymo dieną kaip visada buvo užgriuvę darbai, negalėjau tada nuvykti. Todėl su malonumu šią vietą aplankiau dabar. 

Ir pabaigai – šių metų buveinė. Tai – medžiais apaugusios ganyklos Dubingiuose. Kiek anksčiau lankiausi kitoje Lietuvos vietoje, medžiais apaugusiose ganyklose – Jurgelionių pievose. Dubingiai nuo jų skyrėsi tik tuom, kad reljefas buvo kalvotas.

Viso tik 3 km pėstute ir „tik” 390 km automobiliu.