Autoriaus Archyvai: admin

Aukštadvario regioninio parko takai. Žaliasis Spindžiaus ežero ir Skrebio miško

Praėjus visais Neries regioninio parko pažintiniais takais, atėjo laikas pasidairyti plačiau. Ir čia be konkurencijos buvo nuspręsta – Aukštadvaris. Unikali ir mistiška erdvė, padavimuose pripildyta velniavos, o realybėje – neapsakomais gamtos turtais. 

Šiam šeštadieniui – net du pažintiniai takai. Pirmas – Žaliasis takas, jis gi Strėvos takas, Spindžiaus miško ar ežero pažintinis takas. Takas su daugeliu vardų. Bet kaip mes jį bepavadintumėm, apsilankyti čia verta visais metų laikais. Žiemą galima grožėtis baltais sniego apdarais, ieškoti išdžiūvusių retų augalų liekanų, pavasarį stebėti gamtos nubudimą, o rudenį – jos pasiruošimą kasmetiniam poilsiui. Na ir, žinoma, vasarą čia galima rasti po bent nedidelį stebuklą vos ne už kiekvieno medžio ar kupsto. Skaitykite toliau

Žiemos žiedai

Iki pavasario – trys dienos. Kalendorinė žiema skaičiuoja paskutines savo akimirkas, nors vis dar nenori visiškai pasiduoti, nesitaiksto su klimato atšilimu. Galas ir žiemos depresijai, nors pastaroji, panašu, gana sodriai sustiprinta prieš kelias dienas prasidėjusio karo Ukrainoje. Bet nieko nėra amžino, viskas turi pradžią ir pabaigą. Matyt gervės šiam pavasariui kažką ne tą ant sparnų bus atnešusios.

Šios žiemos žydėjimas nebuvo gausus ir kažkuo labai išsiskiriantis. Bet kadangi „Kiemelis” pirmiausia ir buvo sukurtas kiemo gyventojų pristatymui, tad būtinai turiu apie jį papasakoti. Skaitykite toliau

Žemaitijos piliakalniai

Žemaitijos piliakalniai buvo suplanuoti savaitę anksčiau, Deja, kovidas ir kiti rūpesčiai šiuos planus pakoregavo – žygis nusikėlė vasario 19 dienai, vos kelioms dienoms po Aukštaitijos išvykos. Mūsų klimato sąlygomis „suplanuoti orus” yra neįimanoma, tad prieš  kalias savaites net negalėjom įtarti, kad būtent tą dieną Lietuvoje siautės uraganas Junis (Eunice). Bet turint mintyje, kad neskrisim, jūroje neplaukiosim, o ant žemės pas mus dažniausiai saugu, nutarėm surizikuoti. 

Ir neapsigavom. Karstantis po piliakalnius audros metu įspūdžių spalvos tik paryškėjo. Vėjas jų viršūnėse košdavo taip stipriai, kad atrodė ausyse įkišti švilpukai. Skaitykite toliau

Aukštaitijos piliakalniai

Žiemos laikas senka, piliakalnių žaidimas tęsiasi. Vasario 16-ąją nutarėm atšvęsti žygyje po Aukštaitijos piliakalnius. Šiame žaidime piliakalniai kryptims kažkaip gavosi paskirstyti nelabai proporcingai. Dzūkijos krypčiai jų teko net penki, o štai Aukštaitijai – tik du taškai. Bet vienas jų – piliakalnių kompleksas, tad visumoj turėjom įveikti  net keturis kalnus. 

Bet apie viską nuo pradžių. Apšilimui maršruto pradžioje buvo nužiūrėtas Šventos pažintinis mitologinis takas, einantis nuo Sirvėtos regioninio parko direkcijos. Tai 2014 metais įrengtas 1,3 km ilgio žiedinis takas, pilnas įvairiausių mitinių būtybių skulptūrų. Aušlavis, Ežerinis, Gabija, Giraitis, Javinė, Kelukis, Kremata, Maumas, Medeina, Upinis, Žemėpatis, Žemyna… Ir tai dar ne viskas. Pažintiniuose stenduose galima išsamiau su jais susipažinti. Kiekvieno pristatymui po pastraipą – dvi: kas toks, ką veikė, už ką buvo atsakingas? Tokiuose takuose ne tik atsipalaiduoji vaikštinėdamas gamtoje, bet ir sužinai kažką naujo, visiškai su gamta nesusijusio. Skaitykite toliau

Dzūkijos piliakalniai

Štai ir pradėjome pagaliau ilgai lauktą VSTT inicijuotą žaidimą „Aplankyk 10 piliakalnių”. Praėjusį sekmadienį, vasario 6 dieną įveikėm Dzūkijos kryptį, o su ja ir pusę žaidimo – penkis piliakalnius. Maršrutas priminė Bermudų trikampį.

Nuvažiavome 341 km, pėstute nuėjome (belaipiodami kaskart ko ne į 30 metrų stačiašlaičius kalnus) ne daugiau 7 km. Žinoma, nusifotografavome kiekvienas prie kiekvieno piliakalnio – tokios žaidimo taisyklės. Skaitykite toliau

2022 metų grybas – sklaidžioji vaškaplutė

Šiais metais kaip metų grybas išrinktas tikrai įdomus organizmas – sklaidžioji vaškaplutė, Exidiopsis effusa. Tai papėdgrybių skyriaus Auriculariaceae šeimos  grybas, sukeliantis keistą gamtos reiškinį – „šalčio gaurus”. Pats grybas augdamas ant minkštų rūšių lapuočių medienos sudaro į baltą plėvelę panašų apnašą, vaisiakūniai yra neišvaizdūs, gumbelių formos. Tačiau jo gebėjimas  kristalizuoti šąlantį vandenį daro jį išskirtiniu, gerai pastebimu, neginčijamai identifikuojamu. 

Sklaidžiosios vaškaplutės (Exidiopsis effusa) suformuoti "šalčio gaurai"

Sklaidžiosios vaškaplutės (Exidiopsis effusa) suformuoti „šalčio gaurai”

Skaitykite toliau

Pusiaužiemis

Sausio 25 dieną turime pusiaužiemį – metą, kai kiekvienas gamtos mylėtojas stengiasi pasivaikyti barsuką, įkyriai klausinėdamas jo, koks bus pavasaris. Šiemet pusiaužiemis yra darbo diena, tai dauguma barsukų liko saugūs, nes įkyrus klausinėtojai sėdėjo nuotoliniuose savo darbuose ir barsukams proto nekapstė. Skaitykite toliau

Pernykštis grybavimas

Visuotinės pandemijos laikais kiekvienas išvažiavimas į gamtą – didžiulė vertybė. Judesys, grynas oras, atsipalaidavimas. Rudeniop šios išvykos neretai turi ir kilnų tikslą – pasigrybauti.

Pavasariniai grybai mūsų šeimoj niekada nebuvo prioritetas (nebent fotosesijoms), taigi žvalgytis pradedam jau nuo birželio. Skaitykite toliau