Į prasidedančio pavasarinio žydėjimo džiaugsmus nepapuolė krokai ir eleborai. Ne todėl, kad būtų mažiau mėgstami, tiesiog šiemet jie atrodo kažkaip prastai. Skaitykite toliau
Autoriaus Archyvai: admin
Rūdininkų biosferos poligonas
Dar prieš savaitę, taip pat sekmadienį, išvaikščiojau skersai išilgai pažįstamus ir daugeliui gerai žinomus šilagėlynus Rūdininkų biosferos poligono viržynuose – nieko. O dabar atradau ne vieną žydintį žiedą. Žinoma, dar tik pradžia. Nors saulės netrūksta, šilumos irgi buvo nemažai, bet labai trūksta drėgmės. Viržynų smėlis saulės atokaitoje greitai susidorojo su sniego likučiais ir spėjo pradžiūt. Todėl šilagėlių žiedkočiai trumpučiai, o žiedukai maži. Bet vis tiek užskaitau – jos žydi. Skaitykite toliau
Pavasarinis žydėjimas prasideda
Prasidėjęs kovas atnešė daug saulės šviesos. Nors naktimis vis dar minusas, jokių kritulių, ir sniegas tirpsta lėtai, gamta nesustojamai bunda. Pamatęs pirmąją saulėje besišildančią varlę, supratau – pavasaris jau čia. O su juo ir pirmieji žiedai. Metas ir pirmai pavasario nuotraukų galerijai.
Kol kas nelabai tų žiedų ieškojau laukuose, Nelabai jų ir surasčiau. Žibutės progresuoja vangiai, šilagėlės dar garantuotai miega. Bet kieme pavasarinis maratonas atrodo prasideda.
Šilagėlių? Gal dar anksti
Taip ilgai užsitęsęs gražus oras po „nusėdėtos” darbo savaitės labai vilioja į gamtą. Šiandien, kaip tik Pasaulinės Žemės dienos proga, pabaigiau savo numylėto upelio slėnio tvarkymą. Bet judesio pasirodė per mažai. Tad sėdau į automobilį ir patraukiau per miškus, „per taškus”.
Pavasariniai žolės gaisrai
Jau senai apie pavasarinį žolės deginimą negirdžiu nieko gero. O kaip vienintelis gaisrų teigiamas rezultatas minima pozityvi jų įtaka šilagėlių populiacijoms. Bet gaisrai, atrodo, neišvengiamas reiškinys. Skaitykite toliau
Bunkeriai ir šikšnosparniai
Pavasaris nenumaldomai artėja, tuoj prasidės vegetacija, o su ja ir daržai, baigsis tinklaraščių rašymai, jiems paprasčiausiai nebeliks laiko. Bet kol kas dar bandau nepasiduoti ir viską spėti.
Taigi, ilgojo savaitgalio grafikas buvo gana įvairus. Penktadienį – Ropėjų miškas, šeštadienį bonsai keliavo iš šiltnamio į lauką, o sekmadienį – „Bunkerių žygis”. Žygio planas nelabai sudėtingas: pirmiausia, Sapieginės pažintinis takas su Antakalnio bunkeriais (apie 5 km), tada – užkandam šašlykinėj prie Pučkorių atodangos ir praeinam Pučkorių pažintinį taką (dar 5 km), galiausiai – Kojelavičiaus gatvės bunkeriai (ne daugiau 2 km pirmyn atgal).
Ropėjų miškas. Pirmas 2022-ųjų pavasarinis vizitas
Ropėjų miškai – tai Vilniaus ir Trakų rajonuose esantis miškų masyvas. Trumpas Wikipedijos išrašas:
Tai miškų masyvas pietryčių Lietuvoje, Trakų ir Vilniaus rajonuose, 10 km į pietus nuo Lentvario. Priklauso Trakų miškų urėdijai (Paluknio ir Ropėjų girininkijoms) bei Vilniaus miškų urėdijai (Panerių girininkijai). Apima 9,53 km² plotą.
Masyvą sudaro Ropėjų, Gojaus, Melekonių, Mikailiškių miškai. Būdingas lygus, kiek banguotas paviršius. Dirvožemiai jauriniai mažai sujaurėję smėliai, jauriniai priesmėliai. Pietuose teka Merkio baseino upės (Žvirgždė), rytuose – Vokės (Asdrė, Krempė). Pietuose telkšo 5 smulkūs ežerėliai (Karklotis, Karosinis, kiti bevardžiai). Rytuose yra Kaišialakių–Pagirių smėlio–žvyro karjeras, Asdrės slėnyje sutvenktas Kryžiškių tvenkinys. Šiauriniame pakraštyje telkšo Meduvio, Bedugniuko ežerai.
Čia teko ir ieškoti yamadorių, ir grybauti. Labai gražios vietos, nors miškai negailestingai kertami ištisais kvartalais. Skaitykite toliau
Apledėjusiais takeliais po Ribiškes
Nors žiema vis dar spardosi, kalendorinis pavasaris netruko peržengti slenkstį. Visiems smalsu, koks jis bus. Dar žiemą, padedami barsuko, spėliojame, ar greitas bus atšilimas, ar staigiai pabus gamta. Yra ir kitų senolių spėjimo būdų, pavyzdžiui, pagal pirmas tris pavasario dienas. Kovo pirmoji parodo, koks bus pavasaris, antroji – vasara, trečioji – ruduo. Visos šios dienos šiemet ganėtinai lepino su orais. Pirmoji pavasario diena buvo saulėta, rami. Antrosios rytas apsiniaukęs, bet netrukus pradėjo blykčioti saulė, kurios artėjant pietums buvo vis daugiau, o vakaras išvis buvo saulėtas. Trečioji diena – saulė pro debesis, kurių vis buvo tai daugiau tai mažiau. Nė lašo lietaus, nė vienos snaigės. Vadinasi, 2022 metų vegetacijos sezonas turėtų būti gana sausas, ir saulės sulauksime nemažai. Skaitykite toliau
Sekmadieninis maršrutas: Terešiškės – Rūdininkai – Senieji Maceliai
Šiandien pusę dienos skyriau gana dažnai lankomoms vietoms – pravažiavau maršrutu pro Terešiškes, Rūdininkų biosferos poligoną, iki pat Senųjų Macelių. Nelabai galiu pasakyti ir koks šio žygio tikslas. Kažko rasti negalėjau tikėtis… Gal tiesiog pasižvalgyt, kaip atrodo vietos, kuriose lankysiuos vasarą. Skaitykite toliau