Po žiemos, pavasarį visi esam išsiilgę gamtos. Nutirpus sniegui skubame į pievas ir miškuspasidžiaugti pirmaisiais žiedais. 

Vienos pirmųjų mūsų kraštuose – žibutės (Hepatica nobilis), pražystančios dažniausiai balandžio mėnesį. Nors vienas žiedas žydi ne ilgiau savaitės, bet vieno kerelio žiedai skleidžiasi ne vienu metu. O ir kereliai pražysta ne kartu. Toje pačioje vietoje žibuokliauti galima apie penkias savaites per žibučių žydėjimo sezoną.

Dažniausiai tik pasivaikšom miškų šlaitais ir neatsispiriame pagundai prisiskinti bent nedidelę puokštelę šių pavasarinių žiedų. Bet mėgstantys fotografuoti, gali rasti ir kitokių pramogų. Žibutės įvairuoja savo žiedo formomis ir spalvomis. Todėl labai smagu yra užfiksuoti įvairius jų fenotipinius derinius.

Taip pat tuo metu žydi ir kitos gėlės, pavyzdžiui plukės ar paukštapienės, sudarydamos su žibutėmis gražias kompozicijas. 

2021 metais  buvau net tris kartus specialiai išsiruošęs į žibučių fotosesijas. Balandžio 18 dieną karsčiausi po Jagadonių ir Altoniškių piliakalnius prie Kauno, 21 dieną vaikštinėjau Velnio duobės šlaitais netoli Auktadvario, grožėdamasis rausvomis Hepatica nobilis formomis. O sužinojęs, kad Rudaminos apylinkėse rastos pilnavidutės, 22 dieną bandžiau laimę Šveicarijos miške. Deja, visiškai pilnavidurių formų šiais metais rasti nepavyko. Tik ant piliakalnių prie Kauno pavyko užmatyti kažką panašaus į besivystantį žiedo pilnaviduriškumą. 

Tad sudedu viską į vieną galeriją ir kviečiu dar kartą prisiminti šių metų pavasarį.

Jogaila Mackevičius