Prasidėjęs kovas atnešė daug saulės šviesos. Nors naktimis vis dar minusas, jokių kritulių, ir sniegas tirpsta lėtai, gamta nesustojamai bunda. Pamatęs pirmąją saulėje besišildančią varlę, supratau – pavasaris jau čia. O su juo ir pirmieji žiedai. Metas ir pirmai pavasario nuotraukų galerijai.
Kol kas nelabai tų žiedų ieškojau laukuose, Nelabai jų ir surasčiau. Žibutės progresuoja vangiai, šilagėlės dar garantuotai miega. Bet kieme pavasarinis maratonas atrodo prasideda.
Po žiemos, pavasarį visi esam išsiilgę gamtos. Nutirpus sniegui skubame į pievas ir miškuspasidžiaugti pirmaisiais žiedais.
Vienos pirmųjų mūsų kraštuose – žibutės (Hepatica nobilis), pražystančios dažniausiai balandžio mėnesį. Nors vienas žiedas žydi ne ilgiau savaitės, bet vieno kerelio žiedai skleidžiasi ne vienu metu. O ir kereliai pražysta ne kartu. Toje pačioje vietoje žibuokliauti galima apie penkias savaites per žibučių žydėjimo sezoną.
Dažniausiai tik pasivaikšom miškų šlaitais ir neatsispiriame pagundai prisiskinti bent nedidelę puokštelę šių pavasarinių žiedų. Bet mėgstantys fotografuoti, gali rasti ir kitokių pramogų. Žibutės įvairuoja savo žiedo formomis ir spalvomis. Todėl labai smagu yra užfiksuoti įvairius jų fenotipinius derinius. Skaitykite toliau