Metų krūmas. Vaivoras

Šiais metais metų organizmų kompanijoje atsirado ir vaivoras, Vaccinium uliginosum.

Žemas krūmas rudais ar pilkšvais stiebais. Lapai ovališki, melsvo atspalvio. Išskirtinis lapų požymis – gyslelių tinklas, matomas prieš šviesą. Pavieniai žiedai išauga ant trumpų kotelių,  nusvirę, panašūs į varpelius. Žydi nuo gegužės antros pusės iki Joninių. Vaisiai – mėlynos su  balsva apnaša  uogos, prinoksta liepos pabaigoje, ne tokios saldžios kaip mėlynės. Auga  rūgščiame dirvožemyje, pelkėjančiuose pušynuose, kimininių pelkių raistuose, tarp svaigaus kvapo gailių. Štai kodėl dar vadinami girtuoklėmis.

Į šio augalo giminaitį – šilauogę – Šiaurės Amerikoje ūkininkai ir selekcininkai senai atkreipė dėmesį, todėl turime begalę jos rūšių. Deja, vaivoras liko nepastebėtas. Ir dabar jo uogomis džiaugiasi tik paukščiai ir daugiau kantrybės turintys uogautojai. 

Keletą metų stebėjau vaivorus netoliese esančiame miške, atsirinkau ir pasisodinau sausesnėse vietose augusius ir didesnes uogas vedančius. Deja, uogų derliumi pasigirti negaliu, kasmet, jei spėju aplenkti strazdus, teprirenku tik po saują uogų.