Lietuvos klimatas pasižymi ryškiu sezoniškumu – keturi metų laikai, bekeičiantys vienas kitą, skiriasi iš esmės ir savo sąlygomis, ir gamtos išvaizda. Nežinau, gerai tai, ar blogai, bet bent jau ne nuobodu. Manau, su manim sutiks kiekvienas gamtininkas, kad žaviausia iš visų yra vasara, kai gamta stengiasi per trumpą laiką suvešėti ir pasirūpinti palikuoniais. Žiemą belieka tik grožėtis akiai mielais užpustytais vaizdais. 

Nepaisant sezoniškumo, kiekvieni metai būna vis kitokie. Ir šie skirtumai pradeda ryškėti vos prasidėjus pavasariui. Kartais jis būna ankstyvas, šiltas ir sausas, kartais, kaip ir 2021 – vėlyvas, vėsus ir lietingas. Pavasaris užduoda toną likusiai metų daliai.

Praėję metai man buvo labai intensyvūs kelionių ir žygių atžvilgiu – jų buvo virš 100. Automobiliu nuvažiavau 19 223,5 km, pėsčiomis nuėjau 566,83 km. Apie visas savo keliones ir įspūdžius  stengiausi papasakoti internete. Esu „užkūręs” keturias gamtines svetaines: Bonsai Vilnius – apie bonsų kultūrą, medžius, jų auginimą, miškus; Musėkautą – apie vabzdžiaėdžius augalus ir orchidėjas, jų aplinką, pelkes ir šlapynes; Tvenkinuką – apie vandens telkinius, jų augmeniją ir gyvūniją; Kiemelį – apie visus kitus gamtos objektus, kurie nepatenka į pirmųjų trijų svetainių tematiką.

Visose svetainėse  per 2021 metus atsirado daugiau nei pusantro šimto naujų straipsnių. Naudodamasis proga, dar kartą noriu padėkoti ne tik šių metų kelionių bendražygiams, bet ir straipsnių autoriams, prisijungusiems prie šios iniciatyvos. 

Nuo 2013 metų tylėjusiame Kiemelyje šiemet pasirodė apie tris dešimtis įrašų. Pirmiausia, tai pasakojimai apie tuos augalus, kuriuos auginu ant palangės ir sode: eucharį, šilagėles, cimbidžius ir kitus. 

Taip pat atkreipiamas dėmesys į metų organizmus –  žiopsą, didįjį kukurdvelkį, metų buveinę – medžiais apaugusias ganyklas.  O dirvinei raugei buvo skirtas net atskiras projektas. 

Įvairūs renginiai ir gamtos įvykiai nepraeina nepastebėti – susipažįstame su botanikos sodų kolekcijomis, lankomės mugėse, parodose. Apie viską galima atrasti įspūdžius. 

Bet svarbiausia dalis – žygiai, žygiai, žygiai… Nuostabus apsilankymas Labanore – Obelų rago žygis, trijų dienų kelionė po Kuršių Neriją, ir daugelis kitų.

Taigi, liūdėti nėra kada. O kas toliau? Kitais metais dar aptarsime keletą neaptartų šiemet temų, kaip, pavyzdžiui, grybavimo rezultatus, kol kas dar nebaigtus įgyvendinti  projektus (tabakas, citrinžolė), planuosime ir vyksime į keliones. 

Jaukių mums visiems švenčių! Iki susitikimo kitais metais!

Nuoširdžiai jūsų,
Jogaila Mackevičius