Takas tikrai pateisina savo pavadinimą – „mokomasis”. Tiek informacinių lentelių neturi nė vienas takas, kuriame lankiausi – net 79 (ir 5 informacinius stendus).
Takas ne ilgas, viso pusantro kilometro, žiedinis su nedideliu kelių dešimčių metrų atsišakojimu į šalį. Skaitykite toliau
Šis žygis organizuojamas jau nuo seno, tiesa, ne kiekvienais metais. Anksčiau apsistodavome gamtininkų bazėje, esančioje Obelų rage. Dabar tiesiog pasivažinėjame aplankydami aplinkines apylinkes. Žygiui pasirinkome liepos 22 dieną.
Tai turbūt mažiausiai įtampos turintis iš visų žygių – nieks niekur neskuba. Numatytas maršrutas gali būti ir neįgyvendintas, niekas dėl to nesijaudina. Skaitykite toliau
Visai netoli Vilniaus (o taip pat ir Juodšilių), Rudaminos pakraštyje įsikūręs pelėdų parkas. O šiuo metų laiku, ir dar paspaudus šaltukui, labai smagu peržiūrėti socialinių tinklų siūlomus prisiminimus. Vienu tokiu ir norėjau dabar pasidalinti.
Susidarius grupei, nuvykome ten gruodžio pradžioje, 2018 metais. Prisnigta buvo iš anksčiau, o tą dieną lijo. Lauke esančios pelėdos buvo šlapios kaip vištos. Bet tai netrukdė mums susikurti nuostabių prisiminimo akimirkų, bendraujant su prijaukintais paukščiais. Ką leido šeimininkai palaikėme rankose, su kitais pabendravom per atstumą. Nuostabūs paukščiai! Labai rekomenduoju apsilankyti.
Jau nuo pirmųjų dienų orai buvo karšti ir sausi, su labai retomis liūtimis. Bet tai nesutrukdė susiruošti į begales žygių ir kelionių. Vieną tokią dabar norėčiau trumpai prisiminti. Tai – „4 taškų” žygis: Ilgašilis – Zarasai – Stelmužė – Dubingiai.
Ilgašilyje „aplankytas” kvapnusis plauretis (Gymnadenia odoratissima), apie šią kelionės dalį galite paskaityti čia.
Birštono apžvalgos bokštas
Mintis buvo paprasta: pirmiausia užlipti į Birštono apžvalgos bokštą ir pažvelgti į Punios šilą iš viršaus, po to pasivaikščioti po patį šilą. Bet permainingų Lietuvos orų dėka, ne viskas buvo taip paprasta.
Šeštadienį leidome sau pamiegoti ir nuo Trakų Vokės pajudėjome pusę dešimtos. Iki Birštono kelionė neprailgo. Šalia bokšto tvarkoma infrastruktūra, todėl teko privažiuoti iš kitos pusės ir dar gerokai palipėti į kalną iki paties bokšto.
Birštono apžvalgos bokšto vieta buvo parinkta dar 1997 metais (atidarytas 2019 m. liepos 11 d.). Nuspręsta jį pastatyti ant Škėvonių gūbrio. Paties bokšto aukštis 55 metrai, apžvalgos aikštelė 45 metrų aukštyje. Viso bokštas iškyla į 90 metrų virš jūros lygio aukštį. Bokštas turi 300 laiptelių. Skaitykite toliau
Netoli esančiuose Jašiūnuose jau nuo XV amžiaus yra dvaras. Iki XVII amžiaus jis priklausė Radviloms. Šiems nusigyvenus, buvo nupirktas Ignoto Balinskio, o šiam vedus Sofiją Sniadeckytę ir atsikrausčius Sniadeckių šeimynai, prasidėjo tikras dvaro renesansas. Per keturis metus jis pasikeitė neatpažįstamai. Visas dvaro klestėjimo laikotarpis prasidėjo nuo XIX a antros pusės, čia buvo tikras kultūros židinys.
Dvaro parkas įkurtas 1828 metais. Informacijos šaltiniuose minima, kad čia auga apie 30 medžių rūšių. Deja, tiek suskaičiuoti nepavyko. Bet po 2012-2016 metų sutvarkymo Jašiūnų dvaro parkas tikrai sudaro labai mielą įspūdį, nors ir nėra didelis.
Nors Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose yra į daug ką pasižiūrėti, periodiškai lankytis jame tikrai sunku atrasti laiko. Tad vienais metais viena, kitais metais kita. Šiais metais – alyvų ir rododendrų žydėjimas.
Tačiau einant tarp šių dviejų taškų – alyvų kalnelio ir japoniško sodo – akį pradžiugino ir žydintys sumedėję bijūnai, ir bepradedantys žydėti vilkdalgiai bei vienadienės, ir tiesiog tvarkingai palaikomos kolekcinės lysvės.
Stebino savo drąsa ir sodo didžiųjų ančių bendrija. Jokio bailumo, gali vos ne prieiti ir paglostyti kaip kokį katiną. Nors tarpusavyje antys pasiskirsčiusios griežtai. Vienam tvenkinyje – daugiausiai dvi poros (ir tai skirtinguose tvenkinio galuose). O viena bala – vyrų klubas. Net šeši vieniši patinai šildėsi pievelėje.
Rododendrai ir azalijos dažniausiai žydi kartu su alyvomis, todėl Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose tereikia pereiti iš vieno sodo galo į kitą.
Čia kaip niekad gerai sukomponuotos dvi priešingybės – kolekcija ir japoniškas sodas. Estetika suderinta su sistematika. Daugelis augalų turi etiketes, ir tai visai netrukdo estetinei jų kompozicijai.
Šiemet birželio 4 lankiausi Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose. Kasmetis tikslas – pasivaikščioti alyvų kalnelyje.
Nuostabus vaizdas ir kvapas!
Gaila tik, kad ne visos alyvos etiketuotos. Juk tokios kolekcijos pagrindinis tikslas – šviečiamasis, o tik po to – estetinis. Visokių teko girdėti priežasčių, kodėl nėra etikečių. Ir tai, kad nespėjama, ir dėl apsaugos – žinodami tikslią veislę mėgėjai alyvas geni, t.y. vagia ūglius skiepams. O pikti liežuviai plaka, kad „jie patys nežino, ką čia turi”… Na, priežastis nesvarbu, bet šį reikalą, man regis, tikrai nėra sunku išspręsti.
Pasigrožėkime kartu, nors ir be kvapo: Skaitykite toliau