Rūtenis (Corydalis) – žvirbliarūtinių šeimos augalų gentis. Joje apie 300 rūšių. Lietuvoje, jei atmestumėm „pabėgusius” iš darželių, natūraliai auga trys rūšys. Visas tris ir pasišoviau „sumedžioti” šį pavasarį. Taigi, sočiau privalgęs prie Velykų stalo, antrąją dieną padariau išsikrovimo diena. kadangi draugas pasidalino tuščiavidurio rūtenio koordinatėmis Spindžiaus miške, augimvietę rasti nebuvo labai sunku. Tiesa, iš karto būčiau ją praėjęs, jei ne fotografuojančios dvi turistės. Netikėtai susitikę išsigandom vieni kitų, bet po to draugiškai pasidalinom fotosesijos teritorija. 

Lietuvoje augančias rūtenių rūšis nesunku atskirti ir iš bendro vaizdo (habito), bet jei nesate niekada jų anksčiau matę, viską pasakys pažiedės.

Stambiausias – tuščiaviduris rūtenis, Corydalis cava, užaugantis iki 30 cm, o žiedyne būna iki 20 žiedų. Jų būna ir melsvai violetiniais, ir gelsvai baltais ar tiesiog baltais žiedais. Pažiedės nekarpytos, vientisos, smailiu galu. Užėjau jų net keletą plotelių. Balandžio 18 dieną pavėsingesnėje augimvietėje jie žydėjo 50 procentų, labiau apšviestoje – visu 100. Nuostabus vaizdas, tikrai estetika nenusileidžiantis masiniam orchidėjų augimviečių žydėjimui. 

Jau žinojau, kad kažkur netoliese tuščiavidurio auga ir nedideli kiekiai tarpinio rūtenio, Corydalis intermedia. Tai – mažiausias iš visų Lietuvos rūtenių, kreivas susisukęs, mažiausiais žiedais ir žiedynais (iki 5 (7) žiedų). Pažiedės taip pat vientisos, atvirkščiai kiaušiniškos ar ovalios, buku galu. Taigi, kiek pasižvalgęs kitoje keliuko pusėje, radau keletą augalų. 

Toliau apėjau nemažą teritoriją, tikėdamasis surasti ir paprastąjį rūtenį, Corydalis solida, bet veltui. Gal ir gerai, kad čia jų nėra. Besikryžmindami su paprastuoju rūteniu, tarpiniai rūteniai sunkysta. Būtų gaila, jei pradingtų tokia nemaža populiacija. 

Vakare pasiguodęs kurso kolegoms apie „rūtenių nesėkmę” netikėtai išgirdau, kur jų galima pamatyti – Ribiškių pažintiniame take.  Neliko nieko kito, kaip išsiruošti į žygį. Susitarėm kitą dieną susitikti labai anksti, dar prieš darbą ir pasivaikščioti trumpuoju Ribiškių pažintiniu taku.

Paprastieji rūteniai nenuvylė, vietomis sąžalynai kaip šlaitus nuklojęs kilimas. Paplitę ir tipiškuose lapuoči augimvietėse, ir tamsiuose eglynuose, labai eutrofikuotose aukštažolėse pievose, žodžiu – visam take. Pavyko aptikti net gi baltą formą. Tiesa, ji nebuvo visiškai balta, jauniausi žiedai turėjo švelnų violetinį atspalvį. 

Su rūteniais susitvarkyta,