Ir dar šis tas…

Nors dar vakar vaikščiojom Karmazinų pažintiniu taku, šiandien vėl atsidūriau netoliese, todėl nutariau pamatyti dar kelias likusias „taškines” Neries regioninio parko įžymybes: Veigeliškių ąžuolą, Ąžuolų karalienę ir Karmazinų piliakalnį. Visos jos išsidėsčiusios netoli viena kitos.

Kaip jau ne kartą esu minėjęs – Neries regioninio parko kraštovaizdis tiesiog užburia senolių ąžuolų gausa. Ir štai du tokie yra netoli Dūkštų miestelio, augantys viename miško kvartale. 

Veigeliškių ąžuolo aukštis 27,5 m, apimtis 4,9 m. Jis visą gyvenimą augo miške, todėl nėra plačiai išsišakojęs, daugiau ištįsęs į viršų. Pasistačius automobilį pakelėje esančioje atokvėpio aikštelėje, miško keliuku ąžuolas pasiekiamas už 300 m. 

Ąžuolų karalienės aukštis 27 m, kamieno apimtis 4,4 m. Iki jos reikia pavažiuoti apie 400 metrų miško keliuku nuo plento. Kadaise čia augo ir Ąžuolų karalius, bet suseno ir nuvirto. Medis dar iki šiol guli miške visiškai nesupuvęs. Todėl buvo suskubta vainikuoti karalienę. 

Karmazinų piliakalnis taip pat gerai pasiekiamas, pravažiavus vos 1 km nuo plento. Tik iki automobiliu stovėjimo aikštelės yra gana stati nuokalnė, kuri šiuo metų laiku pasnigus yra sunkiai įveikiama. Bet tai netrukdė papildomai pasivaikštant kelis šimtus metrų pasiekti patį piliakalnį, kitaip dar vadinamą Viršupiu.

Piliakalnis nėra aukštas, todėl vargu ar atlikdavo gynybinę funkciją. Apipintas padavimais, jis greičiausiai buvo šventa vieta – alkakalnis.