Ropėjų miškas. Pirmas 2022-ųjų pavasarinis vizitas

Ropėjų miškai – tai Vilniaus ir Trakų rajonuose esantis miškų masyvas. Trumpas Wikipedijos išrašas:

Tai miškų masyvas pietryčių Lietuvoje, Trakų ir Vilniaus rajonuose, 10 km į pietus nuo Lentvario. Priklauso Trakų miškų urėdijai (Paluknio ir Ropėjų girininkijoms) bei Vilniaus miškų urėdijai (Panerių girininkijai). Apima 9,53 km² plotą.

Masyvą sudaro Ropėjų, Gojaus, Melekonių, Mikailiškių miškai. Būdingas lygus, kiek banguotas paviršius. Dirvožemiai jauriniai mažai sujaurėję smėliai, jauriniai priesmėliai. Pietuose teka Merkio baseino upės (Žvirgždė), rytuose – Vokės (Asdrė, Krempė). Pietuose telkšo 5 smulkūs ežerėliai (Karklotis, Karosinis, kiti bevardžiai). Rytuose yra Kaišialakių–Pagirių smėlio–žvyro karjeras, Asdrės slėnyje sutvenktas Kryžiškių tvenkinys. Šiauriniame pakraštyje telkšo Meduvio, Bedugniuko ežerai.

Čia teko ir ieškoti yamadorių, ir grybauti. Labai gražios vietos, nors miškai negailestingai kertami ištisais kvartalais.

Ekologų ataskaitose vos keli reti augalai: vėjalandės šilagėlės ir kalninės arnikos. Nors pats mačiau ir plačialapių bei pelkinių skiautalūpių, ir baltijinių gegūnių. Čia neabejotinai yra ir daugiau floros pažibų, kaip, pavyzdžiui, meškinis česnakas, ir kitų. 

Bet kadaise šiuose miškuose botanikai atradę ir daugiau retų augalų. Pavyzdžiui, XIX amžiaus pradžioje čia rasta auganti belapė antbarzdė. Bet tai jau šlovinga praeitis…

Išsiliejusi iš krantų Žvirgždė ties Žvėryno kaimu

Kažkaip traukia patyrinėti šituos plotus nuodugniau. Taigi, pirmoji pažintis kovo 11 dieną. Žvėryno kaime turėjau šiaip ir kitų reikalų, o po to sudalyvavau mini ekskursijoje po apylinkes: Karkločio ežero pakrantę, Žvirgždės baseiną su nuostabiu bevardžiu upeliuku, ištekančiu iš bevardės balos ir turinčiu tik inventorizacinį numerį – 327283. Ten, kur neprasiėjo benzopjūklas ir kirvis, gamta atrodė pasakiškai. Laukiu nesulaukiu vegetacijos pradžios, kad čia apsilankyti dar ir dar kartą. Gal pavyks atrasti daugiau retenybių.