Į prasidedančio pavasarinio žydėjimo džiaugsmus nepapuolė krokai ir eleborai. Ne todėl, kad būtų mažiau mėgstami, tiesiog šiemet jie atrodo kažkaip prastai.

Krokų pievelė labai apsamanojo. Nenuostabu, ji yra šiaurinėje namo pusėje, ir krokai pas mane žydi gerokai vėliau nei Lietuvos vidurkis. Be to, samanos ir krokai – prastas derinys. Kol krokai prasimuša po samanų „antklodėlę”, gerokai pavargsta. Būna žemi, neretai aplamdytais žiedlapiais. Bet kaip jau yra, taip. Baigsis krokų žydėjimas, nužydės pavienės  scylės ir chionodoksos, imsimės veiksmų: pievelė bus išpešiota, aeruota, pakalkinta, pageležinta ir stipriai patręšta. Tada jau ir lūkesčiai krokams bus gerokai didesni. 

Ne mažiau suvargę atrodo ir eleborai, kurie pernai vasarą buvo perkelti į kitą vietą. Nors žiemą sniego patalas buvo solidus, pavasarinė sausra jiems oi kaip nepatinka. Bet čia jau jokių priemonių imtis neketinu. Tiesiog stabilus laistymas ir gausus tręšimas tikintis, kad kitiems metams jie labiau sustiprės.