Temos Archyvai: Žygiai

Neries regioninio parko takai. Dūkšta

Neries regioninio parko pažintinių takų iššūkis tęsiasi! Šiandien – Dūkštos pažintinis takas. Nors paties parko pristatomas kaip pats sudėtingiausias, man jis tikrai pasirodė lengvesnis nei Grabijolų. O ir populiaresnis – lankytojų buvo pilnos visos trys automobilių stovėjimo aikštelės. 

Bet apie viską iš eilės. Atvykome gal kiek prieš 11 valandą. Oras buvo apniukęs, gražių nuotraukų tikėtis neverta, taigi, ramiai pradėjome eiti taku. Pasiklysti čia tikrai nėra kaip. Pirmiausia, takas gerai išmintas, be to, rodyklės, informaciniai stendai ir įspėjamosios lentelės sudėtos tobulai kruopščiai. 

Skaitykite toliau →

Neries regioninio parko takai. Grabijolai

Taip jau gavosi, kad šį sykį mane „ant ledo” paliko visi bendražygiai ir į suplanuotą žygį Grabijolų pažintiniu taku teko vykti vienam. Nežinau, gerai tai ar blogai, nes kai eini vienas, pasirenki savo tempą. Antra vertus, Grabijolų takas labai jau kalvotas, su daug skardžių, stačių pakilimų ir nusileidimų, tad nėra toks jau nekaltai nepavojingas – geriau tenai vykti su kompanija. Bet kaip jau gavosi, taip gavosi.

Kaip ir kitus Neries regioninio parko takus, Grabijolų pažintinį taką rasti yra nesunnku – jo koordinatės yra navigacijoje. Pusė šimto kilometrų nuo namų – ir aš jau vietoje. Geras ženklas – pakeliui teko praleisti traukinį. Atvykus tylu, ramu, automobilių stovėjimo aikštelėje nė vienos mašinos. Reiškia take būsiu vienas.

Skaitykite toliau →

Neries regioninio parko takai. Dūkštų ąžuolynas

Sekantis pagal ilgumą po Saidės Neries regioniniame parke yra Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas. Informaciniuose stenduose jo ilgis nurodomas 2 km. Deja, takas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Medinė jo danga beveik visa išardyta, takas nebėra žiedinis, nes perbristi jo viduryje esančią pelkę ne kiekvienam pavyktų. Bet dėl to tai nemažiau puiki pasivaikščiojimų vieta, juolab, kad galima apeiti taką „tauro ragų” formos maršrutais iš abiejų pusių – kelias pailgėja iki 4 kilometrų. 

Taigi, pratęsėme pažintį su Neries regioniniu parku ir sausio 2 dieną nuvažiavome prie Dūkštų ąžuolyno. Oras buvo bjaurus. Po atšilimo vėl pašalus, žemės paviršių dengė ledukas, kurį nuo pat ankstyvo ryto lengvai apsnigo. Po to padavė dar sniego, kuris gan greitai perėjo į lijundrą. Slidumo viršūnė! Teko eiti labai atsargiai. Skaitykite toliau →

Neries regioninio parko takai. Saidė

Prie didžiojo Saidės akmens

Naujųjų metų iššūkiai neretai prasideda dar seniesiems nesibaigus. Štai kitiems metams nusimačiau žiemos metu aplankyti visus Neries regioninio parko pažintinius takus, kurių nei daug nei mažai – šeši. Visi takai skirtingo ilgio, nuo 1 iki 7 kilometrų. Taigi, turėtų būti įdomu palaipsniui didinti atstumą, o kartu su juo ir žygiui tenkantį krūvį. Vasaros žygiai būna labai intensyvūs, o štai žiemos migio ramybė kažkaip išlepina organizmą jeigu jo netreniruoji.  Todėl gal visai neprošal kas savaitę nors ir ne pačiu geriausiu metų laiku susipažinti vis su nauju pažintiniu taku.

Kūčios ir Kalėdos yra ne tik šeimos susibūrimo metas, bet ir nemažas iššūkis organizmui kita prasme – persivalgymo ir persisėdėjimo. Pirmiausia bent parą praleidžiame virtuvėje kol paruošiame Kūčių stalą, po to visko „ragaujame” kol prisiragaujame. Kadangi tradiciniai patiekalai mums labai skanūs, o bendravimas prie stalo kramtant tiesiog užburia, po to jaučiamės sunkiai. Vienas iš būdų atsikratyti sunkumo – paklampoti sniegu gryname ore. Juk nuo seno žinomas posakis „Deguonis sutvarko visas problemas”. Skaitykite toliau →

Rudeninė Kuršių Nerija. 3 diena

Paskutię žygio dieną nuo pačio ryto jau neretai apima šioks liūdnumas nuo minties, kad „viskas tuoj baigsis”. Bet reikalų Kuršių Nerijoje dar turėjome sočiai. Taigi, pusrytėliai ir pirmyn į trasą. 

Oras nuo ryto buvo dar giedresnis, dar labiau buvo sukilęs vėjas. Pats tas grožėtis tviskančiomis saulėje kopomis. 

Skaitykite toliau →

Anykščių medžių lajų takas

Kartais man ima atrodyti, kad esu kvailinamas, žinant mano pomėgį ieškoti vienų ar kitų gamtos objektų… Tai ir dabar, sužinojau kad prie Anykščių medžių lajų tako esančiame dviračių take yra miškinės plikaplaiskės (Neottianthe cuculata) augimviečių. Ką gi, rugpjūčio 21 dieną organizuojuos jaunimo pagalbą (kuo daugiau akių, tuo geriau), anksti ryte sėdu į automobilį ir – pirmyn. Skaitykite toliau →