Paskutię žygio dieną nuo pačio ryto jau neretai apima šioks liūdnumas nuo minties, kad „viskas tuoj baigsis”. Bet reikalų Kuršių Nerijoje dar turėjome sočiai. Taigi, pusrytėliai ir pirmyn į trasą.
Oras nuo ryto buvo dar giedresnis, dar labiau buvo sukilęs vėjas. Pats tas grožėtis tviskančiomis saulėje kopomis.
Taigi, antros dienos rytas išaušo labiau saulėtas ir labiau vėjuotas. Rudeninėse kelionėse dar smagu ir tai, kad temsta anksti, o švinta vėlai. Iš vienos pusės – blogai, nes pamatyt spėji gerokai mažiau, iš kitos pusės – gerai, nes geriau pailsi ir daugiau atsipalaiduoji.
Baigdamas šiems metams suplanuotą įrašų apie metų įspūdžius seriją, noriu papasakoti apie labai puikią kelionę po Kuršių Neriją. Suplanuota viskas buvo dar per karantiną, žiemos metu, įgyvendinta rugsėjo viduryje.
Kasmetis daug emocijų teikiantis užsiėmimas – grybavimas. Vos tik prasideda pirmieji (nesvarbu kokie) grybai, tai tampa pagrindiniu užsiėmimu kiekvieną laisvą minutę.
Šiemet kažkaip pasisekė kaip niekad – rudens pradžioje, rugsėjo 18 dieną, buvau Kuršių Neringoj ir krepšelį prie savęs turėjau. Skaitykite toliau
Jau net pamiršau, kiek metų norėjau vis pagrybauti „balsevičiukų” Kuršių Nerijoje. Nors šie grybai Lietuvoje dar randami ir aplink Klaipėdą, pradėję plisti ir Dzūkijoje, bet Kuršių Nerijos grybavimai man visada prisimena su didžiausiu malonumu.
„Balsevičiukų” pavadinimas, kilęs iš eigulio, kuris pirmas jų paragavo ir visiems paskelbė, kad tai geras valgomas grybas, pavardės. Mokslinis pavadinimas raudongalvis baravykūnas (Aureoboletus projectellus). Plinta Lietuvoje jie jau ne vieną dešimtmetį. Manoma, kad atkeliavo pas mus iš Šiaurės Amerikos, o pats atsiradimas siejamas su jų atvežimu kartu su sodmenimis. Skaitykite toliau
Kartais man ima atrodyti, kad esu kvailinamas, žinant mano pomėgį ieškoti vienų ar kitų gamtos objektų… Tai ir dabar, sužinojau kad prie Anykščių medžių lajų tako esančiame dviračių take yra miškinės plikaplaiskės (Neottianthe cuculata) augimviečių. Ką gi, rugpjūčio 21 dieną organizuojuos jaunimo pagalbą (kuo daugiau akių, tuo geriau), anksti ryte sėdu į automobilį ir – pirmyn. Skaitykite toliau
Šiek tiek nesuprantu aš to metų organizmų rinkimo. Na, išrinkome – o kas iš to? Praeina tie metai, kas nuo to pasikeičia. Bent jau išrinkę vieną ar kitą augalų ar gyvūnų rūšį galėtų pasirūpinti, kad informacijos internete apie ją atsirastų daugiau.
Dabar išrinkta paprastoji žiopsa (Schistidium apocarpum). Gerai, atradau, nusifotografavau.
Rugsėjo 11 dieną Vilnius tapo mugių sostine: čia jų šurmuliavo net dvi. Pirmoji, tradicinė mugė Kairėnuose „Sodo kraitė”.
Rugsėjo 4 dieną atsikėliau anksčiau ir nudūmiau į Kauną. Daug reklamos internete apie tą savaitgalį organizuojama kasmetinė mugę „Pakalnutės uoga” teikė nemažai vilčių. Deja, teisėti lūkesčiai subliuško vos atvažiavus. Vienos rankos pirštų gal ir pritrūktų, bet abiejų – užtektų su kaupu, kad suskaičiuoti mugės dalyvius. Vaizdas buvo liūdnas.