Autoriaus Archyvai: admin

Česnakinė Bražuolė

Nors tikrai žinojome, kad meškiniam česnakui žydėti dar anksti (žiedais jis apsipila pirmąją birželio savaitę), bet tas nesutrukdė bet kokiu oru nusiteikti pasivaikščioti Bražuolės slėnyje ir paieškoti jo žiedų. Gerai išsimiegoję, sekmadienį, gegužės 22 dieną nuvykome į Bražuolės stovyklavietę. Palikę automobilį stovėjimo aikštelėje, patraukėme upelės pakrante. 

Geras miško keliukas greitai baigėsi ir prasidėjo klampynės. Ėjimo tempas tapo lėtas. Juolab, kad dažnokai stabteldavome. Čia Bražuolė „suskyla” tai į dvi, tai net į penkias vagas, sudarydama daugybę salelių. Nepakartojamas vaizdas. Nors fotoaparatą traukti iš kurpinės neskubėjau – buvo nenusakomai viskas šlapia po vakarykščio stipraus lietaus. Skaitykite toliau →

Miško kuopa 2022

Puikus miškininkų sumanymas – miško kuopa. Tai – talkos visoje Lietuvoje, kurios vyksta tą pačią dieną. 2022 metais pavasarinė miško kuopa vyko gegužės 21 dieną. Puiki organizacija su registracija internete į pasirinktą Valstybinių miškų urėdijos padalinį. Pasirinkau Panerių girininkiją, esančią arčiausiai. 

Slapta tikėjausi, kad tvarkysime Juodšilių gatvę Paneriuose, kurioje yra kardalapio garbenio populiacija, bet pasirodė, kad yra dar labiau tvarkytinų vietų prie bazių. Skaitykite toliau →

Pasivaikščiojimas Vilniaus kapinėse. Scylės

Jau senokai nedariau kokių nors pietų pertraukų išvykų. Vienai tokiai pasitaikė proga – masinis scylių žydėjimas. Taigi, greiti pietūs, bėgte į automobilį ir pirmyn apžiūrėti Bernardinų ir Rasų kapinių. 

Scylė (Scilla) – smidrinių (Asparagaceae) augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės su pamatiniais linijiškais lapais. Jų žiedai sukrauti kekėse. Apyžiedis mėlynas arba rausvas. Vaisius – tribriaunmė dėžutė. Gentyje yra apie 90 rūšių. Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai auginamos kelios rūšys: dvilapė scylė (Scilla bifolia), paprastoji scylė (S. pratensis) ir sibirinė scylė (S. siberica). Pastaroji mūsuose dažniausia.

Sibirinė scylė nuo seno pas mus neaugo, yra atvežtas ir auginamas darželiuose, sodybose, kapinėse. Būdama labai gaji ir visli, scylė netruko užkariauti ramias senąsias kapines. Išdygdama anksti pavasarį, trumpai pražydėdama ji tapo nepamainoma sezonine senųjų kapinių puošmena. Skaitykite toliau →

Aukštadvario regioniniame parke. Balandis

Praeitais metais po Aukštadvario regioninį parką klajojome gegužės 20 dieną. Šiemet, jei atmestumėm keletą žieminių išvažiavimų, nuosekliam apėjimui išsiruošiau mėnesiu anksčiau – balandžio 18 dieną. Tikslų buvo keletas. Pirmiausia, pasižiūrėti tuščiavidurio rūtenio žydėjimą Spindžiaus miške. Antra, patikrinti, kaip sekasi dygti gegužraibiniams augalams Strėvos žaliajame take. Trečia, paieškoti pradygusių (o gal jau ir žydinčių) pievinių šilagėlių Verknės draustinyje.  Bet, jei atvirai, tai tiesiog pasižiūrėti, kas ir kaip dabar gamtoje reiškiasi. Ir visus tikslus nesunkiai pavyko įgyvendinti nužygiavus 13,17 km ir nuvažiavus 98,7 km. 

Leidęs Saulei aukščiau pakilti, iš namų išvažiavau apie pusę devintos. Kaip visada, pakeliui užsukant į Trakų Vokės benzino kolonėlę kavos, net nepastebėjau, kaip priartėjau prie Spindžiaus miško. Navigacija pagal koordinates atvedė beveik tobulai. Beliko išlipt iš automobilio ir nusileisti nuo kalniuko. Toliau – ramus grožėjimasis žydinčių rūtenių jūra. Daugiau apie juos čia nieko nerašysiu, nes paskyriau rūteniams atskirą įrašą. Skaitykite toliau →

Bėgam nuo depresijos – augalų fotoiššūkiai

Juk beveik kiekvienas, beklaidžiodamas gamtoje, bandome fotografuoti tai kas patinka ar tiesiog tai, kas patraukia akį. Nemažos dalies  nuotraukų po to taip nė karto ir nepasižiūrime, bet vaizdus įsiamžinti norisi. 

Dažniausiai gamtoje tiesiog praeidamas „spragsiu” fotoaparatu, kantrybės fotosesijoms nelabai užtenka, o ir trūksta praktinės patirties. Bet pastaruoju metu vis labiau traukia ne betikslis pamatytų vaizdų ar objektų fotografavimas, bet tikslinga augalų paieška. Tai – lyg savotiški iššūkiai. „Genties iššūkis”, „šeimos iššūkis”… Skaitykite toliau →

Rūteniai

Rūtenis (Corydalis) – žvirbliarūtinių šeimos augalų gentis. Joje apie 300 rūšių. Lietuvoje, jei atmestumėm „pabėgusius” iš darželių, natūraliai auga trys rūšys. Visas tris ir pasišoviau „sumedžioti” šį pavasarį. Taigi, sočiau privalgęs prie Velykų stalo, antrąją dieną padariau išsikrovimo diena. kadangi draugas pasidalino tuščiavidurio rūtenio koordinatėmis Spindžiaus miške, augimvietę rasti nebuvo labai sunku. Tiesa, iš karto būčiau ją praėjęs, jei ne fotografuojančios dvi turistės. Netikėtai susitikę išsigandom vieni kitų, bet po to draugiškai pasidalinom fotosesijos teritorija. 

Lietuvoje augančias rūtenių rūšis nesunku atskirti ir iš bendro vaizdo (habito), bet jei nesate niekada jų anksčiau matę, viską pasakys pažiedės. Skaitykite toliau →

Paprastoji šilagėlė – Pulsatilla vulgaris

Šios šilagėlės giminaites vėjalandes šilagėles šiemet gamtoje pradėjau tikrinti gana anksti – kovo 20 dieną, rezultatai nuliniai. Po savaitės, kovo 27, jos jau puikavosi. O galutinai „šilagėliavimą” galima būtų užskaityti balandžio 1, žygio su Dieveniškių RP darbuotojais metu. Kaip vienai rūšiai trijų kartų metuose, manau, pakanka. 

Kita rūšis – paprastoji šilagėlė – auga mano rožyno pakraščiuose. Neturiu laukinių formų, Auginu kultūrines, sėtas, sodintas daigais, gautas iš draugų. Puikios gėlės, žydinčios ne vieną savaitę. Gerais metais laistomos sugeba žydėti ir tris kartus, paskutinį – jau miškuose pasirodžius raudonikiams. Žydėjimo metu nuo vėjalandžių nesiskiria. Skirtumai išryškėja po to, pradėjus augti lapams. 

Skaitykite toliau →

Žibuokliavimas 2022

Anksčiau ar vėliau pavasaris visus ima ginti gamton iš namų. Ir pirmiausia, ko ieškome – tai žiedai. Šilagėlės, žalčialunkiai, rūteniai, plukės, šalpusniai… Visi suskumba pražysti dar spaudžiant nemažoms naktinėms šalnoms. Žibutės – taip pat vienos iš žydėjimo pionierių. Ir panašu, kad žibuokliavimo įspūdžiai taps Kiemelio kasmetinio įrašo tema. 

Žibučių mūsų miškuose tiek daug, kad nesukdami sau galvos jų prisiskinam bent puokštelę ir pasimerkiam namuose, besistengdami įnešti to pavasarinio dvelksmo į mūsų buitį. Dėl to nuostolio populiacijoms tikrai nepadarome. Ir nors aš gana kategoriškai, su tam tikromis išlygomis, žinoma, esu prieš bent kokį laukinių augalų kasimą, bet žibutės, parsineštos iš miško ir pasodintos  darželiuose ar kur šalia sodybų, man neatrodo joks nusikaltimas. 

Tačiau pats labiau mėgstu jomis grožėtis gamtoje ir įsiamžinti nuotraukose. Taigi, jau eilę metų bent kartą išsiruošiu gamton pažibuokliauti. Skaitykite toliau →

Žygis viržynais

Balandžio 1 dieną Dieveniškių regioninis parkas organizavo žygį Rūdininkų biosferos poligone. Ne paslaptis, kad greitu metu, kaip bebūtų gaila ir pikta, čia įsikels kariškiai, ir lankymasis poligone bus grietai apribotas. Šis žygis – lyg ir atsisveikinimas su poligono viržynais. Todėl suskubau registruotis, bijojau, kad nebeliks laisvų vietų. Ir ką jūs manot – aš buvau vienintelis žygio dalyvis. Kad mums dviese nebūtų liūdna su parko ekologe Aleksandra, prisijungė ir regioninio parko direkcijos kolektyvas.

Susitikome Rūdininkuose prie bažnyčios ir iš karto patraukėme link viržynų. Čia šalikelėje palikę automobilius, patraukėme smėlynais. Vos išlipusius iš automobilių mus pasitiko šernas, bet prie kompanijos neprisijungė, nubėgo savais reikalais. Skaitykite toliau →