Pavasariniai žygiai su bendradarbiais

Ilgas laikotarpis karantine veikia ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir darbinius santykius. Pasiilgstame ne tik draugų, bet ir bendradarbių. Tad vos tik suvaržymai atlaisvėjo, ėmė bruzdėti ir Mokslo tarybos entuziastai. Neatsimenu tokio pavasarinio gamtos pabudimo per visus dešimt savo darbo metų, kai per trumpą laiką susiorganizavom net kelis gamtos žygius.

Pirmasis buvo pėsčiųjų žygis Verkių miške gegužės 27 dieną. Maršruto ilgis – kokie 6-8 kilometrai pirmyn atgal, pasivaikščiojimas miško takais.

Skaitykite toliau →

Šilagėlės, Pulsatilla

Šis įrašas galėtų prasidėti panašiai, kaip ir įrašas apie žibutes ar kiti pavasario prisiminimai: „baigėsi karantinas, po žiemos migio pasiilgom gamtos, dabar artėjant žiemai jau pradedame ilgėtis pavasario…” ar panašiai. Tikrai, vėlyvą rudenį pavasariniai prisiminimai atrodo labai jaukūs. Ir dar vienas toks pavasarinis objektas – šilagėlės. Priklausomai nuo metų, savo žydėjimą pradedančios kažkur kovo gale – balandžio pradžioje, o baigiančios gegužės pirmoje pusėje. 

Panaršius internete informacijos apie šilagėles galime rasti informaciją, kad sistematikai joms priskiria apie 40 rūšų ir dar 10 žinomų natūralių hibridų. Bet painiavos čia nemažai. Štai kad ir Wikipedija nurodo, kad Lietuvoje auga penkios rūšys, nors išvardina tik keturias. Informacija nėra tiksli, ypač jei skiriate sąvoką „auga” (natūraliai auga) nuo „auginamos”. O kažkas nepasikuklino tamsiažiedę šilagėlę (Pulsatill nigricans), kuri daugumoje šaltinių yra minima kaip pievinės šilagėlės porūšis (Pulsatilla pratensis ssp nigricans), ne tik pateikti, kaip augančią Lietuvoje, bet dar ir įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. 

Skaitykite toliau →

Projektas – dirvinė raugė, Agrostemma githago

Dirvinė raugė – 2021 metų žiedinis augalas. Su džiaugsmu kiekvieną pavasarį būna skelbiami metų organizmai (o dabar ir buveinės). Jiems tais metais lyg ir turėtų būti rodomas dėmesys, bet paprastai paskelbimas paskelbimu ir pasibaigia, metų pabaigoje jie jau niekam neberūpi. 

Man atrodo, kad kiekvieno gamtos mylėtojo tiesiog pareiga yra su tais organizmais metų eigoje susitikti. O raugė iki šiol buvo tik „viena iš daugelio” mano matytų piktžolių. 

Taigi, dirvinė raugė, Agrostemma githago, kitaip dar kūkalis – gvazdikinių šeimos vienmetis žolinis augalas. Ši piktžolė įrašyta į Lietuvos raudnąją knygą. Skaitykite toliau →

Žibuokliavimas

Po žiemos, pavasarį visi esam išsiilgę gamtos. Nutirpus sniegui skubame į pievas ir miškuspasidžiaugti pirmaisiais žiedais. 

Vienos pirmųjų mūsų kraštuose – žibutės (Hepatica nobilis), pražystančios dažniausiai balandžio mėnesį. Nors vienas žiedas žydi ne ilgiau savaitės, bet vieno kerelio žiedai skleidžiasi ne vienu metu. O ir kereliai pražysta ne kartu. Toje pačioje vietoje žibuokliauti galima apie penkias savaites per žibučių žydėjimo sezoną.

Dažniausiai tik pasivaikšom miškų šlaitais ir neatsispiriame pagundai prisiskinti bent nedidelę puokštelę šių pavasarinių žiedų. Bet mėgstantys fotografuoti, gali rasti ir kitokių pramogų. Žibutės įvairuoja savo žiedo formomis ir spalvomis. Todėl labai smagu yra užfiksuoti įvairius jų fenotipinius derinius. Skaitykite toliau →

2021 metų grybas – didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea)

Graži tradicija Lietuvoje susiformavo išrinkti metų pradžioje metų organizmus – grybus, augalus, gyvūnus. Nuo 2021 metų jau renkamos ir buveinės.

Taigi, 2021 metų grybas – didžioji langermanija. Mokslinis pavadinimas Langermannia gigantea. Sinonimai*: kukurbezdis, lycoperdon giganteum, lycoperdon maximum, calvatia gigantea, didysis kukurdvelkis, milžininis bizdžius, kukurbezdalis (Aukštaitijoje), kubyzdalis (Dzūkijoje, Simno apylinkėje), kukurdvelkis, skusbezdalis (Suvalkijoje), pumpotaukšlis (Žemaitijoje, Dzūkijoje), kubezdolis, didieji bezdukai (*pagal www.grybai.net) . Skaitykite toliau →

Cimbidžiai

Nors be galo nuostabios, tai tikrai nėra pačios populiariausios mūsų namų orchidėjos. Greičiausiai kalti jų gabaritai. Ne kiekvienas turime 30-40 cm pločio palangę ir dar radiatorių toliau nuo jos.

Du cimbidžiai pas mane atsirado atsitiktinai – kažkam iš namiškių jie buvo padovanoti kažkokia tai proga. Augalams nužydėjus, jie perėjo į mano ūkį. 

Skaitykite toliau →

Amazonės lelija

Amazonės lelija – Eucharis (Eucharis x grandiflora) – amarilinių šeimos svogūninis augalas. Paplitęs, kaip ir nusako pavadinimas, amazonės upės baseine Pietų Amerikoje, dažniausiai sutinkamas Kolumbijoje ir Ekvadore. Tai dviejų rūšių (E. moorei ir E. sanderi) natūralus hibridas. Kultūroje jis dažnai painiojamas su E. amazonica. Abiem šiom rūšim naudojamas tas pats bendrinis pavadinimas „Amazonės lelija”. 

Skaitykite toliau →

Išrinkti 2021 metų grybai, augalai, gyvūnai ir buveinė

Pernai pirmą kartą Lietuvoje trys organizacijos (Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) ėmėsi iniciatyvos išrinkti metų organizmų rūšis ir gamtinę buveinę.

Šių metų pradžioje gamtininkų organizacijos ir specialistai iš įvairių gamtinių institucijų paskelbė metų naują 2021 metų rūšių dešimtuką ir metų buveinę. Metų žuvimi tapo ešerys, varliagyviu – česnakė. Skaitykite toliau →