Žygis viržynais

Balandžio 1 dieną Dieveniškių regioninis parkas organizavo žygį Rūdininkų biosferos poligone. Ne paslaptis, kad greitu metu, kaip bebūtų gaila ir pikta, čia įsikels kariškiai, ir lankymasis poligone bus grietai apribotas. Šis žygis – lyg ir atsisveikinimas su poligono viržynais. Todėl suskubau registruotis, bijojau, kad nebeliks laisvų vietų. Ir ką jūs manot – aš buvau vienintelis žygio dalyvis. Kad mums dviese nebūtų liūdna su parko ekologe Aleksandra, prisijungė ir regioninio parko direkcijos kolektyvas.

Susitikome Rūdininkuose prie bažnyčios ir iš karto patraukėme link viržynų. Čia šalikelėje palikę automobilius, patraukėme smėlynais. Vos išlipusius iš automobilių mus pasitiko šernas, bet prie kompanijos neprisijungė, nubėgo savais reikalais. Skaitykite toliau →

Rūdininkų biosferos poligonas

Dar prieš savaitę, taip pat sekmadienį, išvaikščiojau skersai išilgai pažįstamus ir daugeliui gerai žinomus šilagėlynus Rūdininkų biosferos poligono viržynuose – nieko. O dabar atradau ne vieną žydintį žiedą. Žinoma, dar tik pradžia. Nors saulės netrūksta, šilumos irgi buvo nemažai, bet labai trūksta drėgmės. Viržynų smėlis saulės atokaitoje greitai susidorojo su sniego likučiais ir spėjo pradžiūt. Todėl šilagėlių žiedkočiai trumpučiai, o žiedukai maži. Bet vis tiek užskaitau – jos žydi. Skaitykite toliau →

Pavasarinis žydėjimas prasideda

Prasidėjęs kovas atnešė daug saulės šviesos. Nors naktimis vis dar minusas, jokių kritulių, ir sniegas tirpsta lėtai, gamta nesustojamai bunda. Pamatęs pirmąją saulėje besišildančią varlę, supratau – pavasaris jau čia. O su juo ir pirmieji žiedai. Metas ir pirmai pavasario nuotraukų galerijai.

Kol kas nelabai tų žiedų ieškojau laukuose, Nelabai jų ir surasčiau. Žibutės progresuoja vangiai, šilagėlės dar garantuotai miega. Bet kieme pavasarinis maratonas atrodo prasideda. 

Skaitykite toliau →

Bunkeriai ir šikšnosparniai

Kojelavičiaus gatvės bunkerio kulkosvaidžio bokštelis

Pavasaris nenumaldomai artėja, tuoj prasidės vegetacija, o su ja ir daržai, baigsis tinklaraščių rašymai, jiems paprasčiausiai nebeliks laiko. Bet kol kas dar bandau nepasiduoti ir viską spėti. 

Taigi, ilgojo savaitgalio grafikas buvo gana įvairus. Penktadienį – Ropėjų miškas, šeštadienį bonsai keliavo iš šiltnamio į lauką, o sekmadienį – „Bunkerių žygis”. Žygio planas nelabai sudėtingas: pirmiausia, Sapieginės pažintinis takas su Antakalnio bunkeriais (apie 5 km), tada – užkandam šašlykinėj prie Pučkorių atodangos ir praeinam Pučkorių pažintinį taką (dar 5 km), galiausiai – Kojelavičiaus gatvės bunkeriai (ne daugiau 2 km pirmyn atgal). 

Skaitykite toliau →

Ropėjų miškas. Pirmas 2022-ųjų pavasarinis vizitas

Ropėjų miškai – tai Vilniaus ir Trakų rajonuose esantis miškų masyvas. Trumpas Wikipedijos išrašas:

Tai miškų masyvas pietryčių Lietuvoje, Trakų ir Vilniaus rajonuose, 10 km į pietus nuo Lentvario. Priklauso Trakų miškų urėdijai (Paluknio ir Ropėjų girininkijoms) bei Vilniaus miškų urėdijai (Panerių girininkijai). Apima 9,53 km² plotą.

Masyvą sudaro Ropėjų, Gojaus, Melekonių, Mikailiškių miškai. Būdingas lygus, kiek banguotas paviršius. Dirvožemiai jauriniai mažai sujaurėję smėliai, jauriniai priesmėliai. Pietuose teka Merkio baseino upės (Žvirgždė), rytuose – Vokės (Asdrė, Krempė). Pietuose telkšo 5 smulkūs ežerėliai (Karklotis, Karosinis, kiti bevardžiai). Rytuose yra Kaišialakių–Pagirių smėlio–žvyro karjeras, Asdrės slėnyje sutvenktas Kryžiškių tvenkinys. Šiauriniame pakraštyje telkšo Meduvio, Bedugniuko ežerai.

Čia teko ir ieškoti yamadorių, ir grybauti. Labai gražios vietos, nors miškai negailestingai kertami ištisais kvartalais. Skaitykite toliau →

Apledėjusiais takeliais po Ribiškes

Nors žiema vis dar spardosi, kalendorinis pavasaris netruko peržengti slenkstį. Visiems smalsu, koks jis bus. Dar žiemą, padedami barsuko, spėliojame, ar greitas bus atšilimas, ar staigiai pabus gamta. Yra ir kitų senolių spėjimo būdų, pavyzdžiui, pagal pirmas tris pavasario dienas. Kovo pirmoji parodo, koks bus pavasaris, antroji – vasara, trečioji – ruduo. Visos šios dienos šiemet ganėtinai lepino su orais. Pirmoji pavasario diena buvo saulėta, rami. Antrosios rytas apsiniaukęs, bet netrukus pradėjo blykčioti saulė, kurios artėjant pietums buvo vis daugiau, o vakaras išvis buvo saulėtas. Trečioji diena – saulė pro debesis, kurių vis buvo tai daugiau tai mažiau. Nė lašo lietaus, nė vienos snaigės. Vadinasi, 2022 metų vegetacijos sezonas turėtų būti gana sausas, ir saulės sulauksime nemažai. Skaitykite toliau →